Būtina šeimos finansų plano eilutė – šeimos maitintojų gyvybės draudimas. Kartu tai ir finansinė paslauga, turinti savo kainą. Pataruoju metu brangstant prekėms ir paslaugoms tenka peržiūrėti savo išlaidas ir kai kurių galbūt atsisakyti. Ar tinka taupyti gyvybės draudimo sąskaita?
Pagrindinė gyvybės draudimo paskirtis – apsaugoti arba užtikrinti būsimąsias pajamas: apsidrausti mirties, nelaimingo atsitikimo, ligos atveju, jei laikinai ar visam laikui neturėtumėte galimybės dirbti ir uždirbti pinigų savo šeimai. Iš tiesų tai labiau reikalinga ne mums, o mūsų artimiesiems.
Gyvybės draudimo įmoka arba jos dalis, skirta apsidrausti mirties atveju, tiesiogiai priklauso nuo gyvybės draudimo sumos.
Kokią draudimo sumą rinktis? Paprasčiausias pavyzdys: padauginkite savo vidutines metų pajamas iš tiek metų, kiek planuojate dirbti.
Pavyzdžiui, vidutines pajamas, maždaug 1500 litų per mėnesį uždirbantis trisdešimtmetis suskaičiuos, kad jo būsimos pajamos šiandien sudarytų apie 630 000 litų. Tačiau tada gyvybės draudimo (neapsiribojant nelaimingų atsitikimų draudimu) mėnesio įmoka turėtų būti daugiau kaip 400 litų per mėnesį. Pernelyg daug, jei lyginsime su gaunamomis pajamomis.
Kaip suskaičiuoti reiklingą gyvybės draudimo sumą? Vienas iš būdų – savo gaunamas metų pajamas padauginti iš penkių – kad šeima bent penkerius metus nepajustų sumažėjusių pajamų. Mūsų aptariamu atveju tai būtų 90 000 litų (1500 litų padauginta iš 12 mėnesių ir 5 metų). Per mėnesį tai kainuotų apie 60 Lt.
Kitas būdas – skaičiuoti, kiek pinigų tikitės uždirbti arba sutaupyti šeimos poreikiams: grąžinti būsto paskolą, sukaupti pinigų vaikų mokslui ir panašiai. Pavyzdžiui, jei paskolos likutis 100 000 litų, vaikams norite sukaupti apie 30 000 Lt, o paskolą mokate ir pinigus vaikams taupote per pusę su kitu šeimos nariu (sutuoktiniu), gyvybės draudimo suma turėtų būti 65 000 litų (100 000 litų plius 30 000 litų, padalyta iš 2).
Kaip keičiasi reikalinga draudimo suma bėgant metams? Paprastai, jei neprisiimame naujų įsipareigojimų, ji mažėja. Dėl to, kad mažėja esami įsipareigojimai, mažiau metų lieka iki darbingo laikotarpio pabaigos arba jau yra sukaupta turto.
Tačiau draudimo įmoka arba jos dalis, skirta rizikai apdrausti, esant tokiai pačiai draudimo sumai didėja. Todėl, didėjant amžiui didėja ir draudiminio įvykio, kurio atvejui draudžiamės, tikimybė.
Taigi būtų tikslinga bent jau kasmet peržiūrėti savo pasirinktą draudimo sumos dydį. To neturėtų pamiršti ir tie, kurie pasirinko investicinį gyvybės draudimą ir šalia draudimo apsaugos dalį įmokos skiria investicijoms.
Jei nekeičiame draudimo sumos ir mokame nedideles įmokas, atskaitymai už riziką didėjant amžiui taip pat didėja. Todėl siekiant geresnių investavimo rezultatų mažėjant poreikiui reikėtų mažinti ir draudimo sumą.
Gyvybės draudimas kaip apsaugos priemonė reikalingas, jei nuo mūsų uždirbamų pajamų priklauso kiti šeimos nariai, turime skolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, nesame sukaupę turto, kuriuo mūsų artimieji galėtų pasinaudoti vietoj mūsų pajamų.
Ir atvirkščiai, jei neturime išlaikytinių, įsipareigojimų ir esame sukaupę pakankamai turto, tokia paslauga – mažiau aktuali. Tada pinigus verčiau panaudoti kitiems tikslams.