Partija „Vieningoji Rusija” su prezidentu Vladimiru Putinu sąrašo priekyje laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus surinkusi 64,1 proc. balsų, rodo pirmadienį šalies rinkimų komisijos paskelbti beveik galutiniai rezultatai.
Rezultatai, gauti suskaičiavus 98 proc. balsalapių, rodo, jog, be „Vieningosios Rusijos”, dar trys partijos laimėjo pakankamai balsų, kad deleguotų savo atstovus į Valstybės Dūmą.
Antrąją vietą užėmė Rusijos federacijos komunistų partija (RFKP), užsitikrinusi 11,6 proc. balsų. Be to, 7 proc. slenkstį dar įveikė ultranacionalistinė Rusijos liberalų demokratų partija (RLDP) su 8,2 proc. balsų ir „Teisingoji Rusija” su 7,8 proc. balsų. Pastarajai partijai vadovauja parlamento aukštųjų rūmų pirmininko Sergejus Mironovas, kuris yra V.Putino trečiojo prezidentavimo laikotarpio šalininkas.
Visos šios keturios partijos buvo plačiai atstovaujamos ir ankstesniame parlamente.
Kitos septynios partijos, tarp jų opozicinė Dešiniųjų jėgų sąjunga ir „Jabloko”, atitinkamai surinkusios tik 1 proc. ir 1,6 proc. balsų, nepajėgė įveikti 7 proc. rinkimų barjerų ir nelaimėjo vietų Dūmoje.
Kremliaus atstovas pažymėjo, kad rinkimų rezultatai rodo paramą prezidento V.Putino kursui ir norą jį tęsti.
Maskvoje „Vieningoji Rusija” gavo 53,7 proc., RFKP – 13,8 proc., „Teisingoji Rusija” -7,8 proc., RLDP – 7,3 proc., „Jabloko” – 5,7 proc. balsų. DJS Maskvoje surinko kiek mažiau nei 2,9 proc. balsų, gerokai atsilikdama nuo Agrarinės partijos.
Čečėnijoje, kaip pareiškė šios Kaukazo respublikos rinkimų komisijos pirmininkas Ismailas Baichanovas, rinkėjų aktyvumas buvo 99,54 procento. Grozne už „Vieningąją Rusiją” balsavo daugiau kaip 99 proc. rinkėjų.
Panašų rezultatą pateikė Mordovijos rinkimų komisija – čia „Vieningoji Rusija” surinko beveik 95 proc. balsų rinkimuose į Dūmą ir daugiau kaip 97 proc. rinkimuose į respublikos Valstybės Tarybą.
Regioninių rinkimų komisijų duomenimis, „Vieningoji Rusija” gavo 96 proc. Kabardos Balkarijoje ir 85 proc. Totorijoje.
Iš viso į rinkimų balsalapį buvo įtraukta 11 partijų: Agrarinė, „Pilietinės jėgos”, Demokratų, RFKP, Dešiniųjų jėgų sąjunga, Socialinio teisingumo, RLDP, „Teisingoji Rusija”, „Rusijos patriotai”, „Vieningoji Rusija” ir „Jabloko”. Už 450 deputatų vietų kovojo 4,5 tūkst. žmonių.
„Vieningosios Rusijos” partijos biuro vadovas Borisas Gryzlovas (V.Putinas formaliai partijai nepriklauso) pavadino rezultatus pergale.
Pagrindinė Kremlių remianti partija pareiškė, kad rinkimai yra referendumas dėl pasitikėjimo Vladimiru Putinu, ir, pasak B.Gryzlovo, V.Putinas nugalėjo „pirmajame rate”.
V.Putinas pagal Konstituciją negali dalyvauti ir, kaip buvo galima suprasti iš jo pareiškimų, nedalyvaus prezidento rinkimuose, paskirtuose kitų metų kovo 2 dieną.
Tačiau jis sakė, kad jeigu „Vieningoji Rusija” surinks didžiąją dalį balsų, tai suteiks jam teisę daryti įtaką šalies politikai.
Po to kai kurie „Vieningosios Rusijos” veikėjai ir tarp jų B.Gryzlovas pradėjo kalbėti, kad V.Putinas, kai baigsis jo prezidento įgaliojimų laikas, taps „nacionaliniu lyderiu”.
Rinkėjų, išeinančių iš rinkimų apylinkių, apklausos, kurią surengė Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centras, duomenimis, naujojoje Dūmoje „Vieningoji Rusija” gaus konstitucinę daugumą, tai yra daugiau kaip du trečdalius vietų – 306 iš 450.
B.Gryzlovas po rinkimų pareiškė, jog „Vieningoji Rusija” nesinaudos savo vyraujančia padėtimi Dūmoje, kad pakeistų šalies konstituciją.
„Rusijos konstitucija nekeičiama ilgiausią laiką, ir „Vieningoji Rusija” neketina daryti jos pataisų”, – pareiškė B.Gryzlovas.
Be to, B.Gryzlovas sakė, kad „Vieningoji Rusija” iškels savo kandidatą prezidento rinkimuose per savo suvažiavimą, kuris vyks šį mėnesį.
Populiarus V.Putinas per rinkimus paragino balsuoti už „Vieningąją Rusiją”, sutikęs būti įrašytis jos rinkimų sąraše pirmasis. Partija, vykstant agitacijai, pavadino rinkimus „referendumu dėl pasitikėjimu Putinu”.
Rinkimuose dalyvavo maždaug 62 proc. piliečių – daugiau negu per 2003 vykusius parlamento rinkimus, nurodė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkas Vladimiras Čiurovas.
Valstybinė televizija ir CRK visą dieną pranešinėjo apie neregėtą rinkėjų aktyvumą, o vietos valdžia viliojo žmones į daugybės milicininkų saugomas rinkimų apylinkes pigiais produktais, muzika ir šokiais.
Balsavimo duomenys daugmaž sutampa su prognozėmis, kurias pateikė didžiausių Rusijos sociologijos centrų ekspertai, remdamiesi naujausiomis viešosios nuomonės apklausomis.
Rinkimus į Dūmą aptemdė opozicinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų skundai dėl rinkimų tvarkos pažeidimų.
Negausi Rusijos opozicija dar nesibaigus balsavimui apkaltino vadžią mėginant falsifikuoti rinkimų rezultatus ir vėl mėgino atkreipti dėmesį į administracijos spaudimo rinkėjams praktiką.
Išrinkti į Dūmą komunistai ketina teisme siekti, kad būtų panaikinti rinkimų rezultatai dėl „klastojimų”; precedento neturinčius pažeidimus nurodė Dešiniųjų jėgų sąjunga ir „Jabloko”. JAV administracija paragino Rusijos valdžią ištirti šiuos skundus.
Šiais metais pirmą kartą deputatai į parlamento žemuosius rūmus išrinkti tik pagal partijų sąrašus, mažiausias patekimo į Dūmą slenkstis pakeltas iki 7 proc.. Taip pat iš rinkimų biuletenių buvo pašalinta grafa „prieš visus”.
Vienas šių rinkimų ypatumas buvo mažas atvykusių į Rusiją užsienio stebėtojų skaičius. Lapkritį Europos Saugumo Ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras atsisakė atsiųsti savo atstovus stebėti rinkimų.