Klaipėdos miesto valdžia pagalbos smurtą patyrusioms bei krizės ištiktoms moterims bei jų vaikams teikimo problemą tikisi išspręsti su uostamiesčio Laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios Danijos bendrovės „Espersen” pagalba.
Pirmas žingsnis šia linkme jau žengtas. Praėjusią savaitę miesto Taryba pritarė sprendimo projektui dėl ketinimų protokolo tarp Klaipėdos savivaldybės ir fondo „Espersen A/S CEO”, atstovaujamo jo prezidento Klauso Nielseno, pasirašymo.
Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus įsitikinimu, ketinimų protokolas neabejotinai bus pasirašytas ir pagalbos moterims namai uostamiestyje tikrai bus įsteigti.
Ketinimų protokole numatyta, kad Klaipėdos savivaldybė skirs pastatą arba žemės sklypą. Fondas savo ruožtu įsipareigoja pastatą renovuoti arba pastatyti naują. Įsteigus moterų namus jų išlaikymu rūpintųsi Savivaldybė.
Pasak R. Taraškevičiaus, iniciatyvos steigti vadinamąjį Klaipėdos moterų centrą ėmėsi patys danai. Bendrovė „Espersen” turi savo įmones daugelyje šalyse. Vienas iš šios bendrovės veiklos principų – dalį uždirbto pelno investuoti į socialinę paramą. Šioje srityje fondas turi sukaupęs didelę bendradarbiavimo su savivaldybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis patirtį, kartu su jomis jau yra įgyvendinęs ne vieną socialinį projektą.
Lenkijoje, Košalino mieste, kur bendrovė „Espersen” taip pat turi savo gamyklą, jau kuris laikas sėkmingai veikia pagalbą moterims teikiantis centras. Jis buvo kuriamas bendradarbiaujant su šio miesto savivaldybe, o vėliau perduotas „Caritas” globai.
Anot R. Taraškevičiaus, Lenkijoje lankėsi Klaipėdos socialinių darbuotojų grupė, tad ten įgyta patirtis galės būti pritaikyta kuriant tokius namus ir uostamiestyje.
Šiandien uostamiestyje pagalbą bei konsultacijas smurtą ar kitokią prievartą patyrusioms bei nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusioms moterims teikia Melnragėje veikiantis Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras. Nors centras įsikūręs puikioje vietoje, tačiau jam labai trūksta patalpų.
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus turimi duomenys – geriausias įrodymas, kad tokie namai, kokius ketinama steigti, labai reikalingi. Tą byloja ir socialinių darbuotojų pateikti skaičiai: 2004-2006 metais Socialinės ir psichologinės pagalbos centras suteikė 5563 socialines konsultacijas, individualus psichologinis konsultavimas buvo taikytas 3048 kartus, 2156 atvejais buvo suteikta laikino apgyvendinimo paslauga. Maitinimo paslauga per minėtuosius metus pasinaudojo 435 moterys.
Pasak R. Taraškevičiaus, kur bus steigiami moterų namai dar neapsispręsta, tačiau vietos jiems bus ieškoma.
Dar šių metų sausį, kai Klaipėdoje viešėjo pats fondo prezidentas K. Nielsenas buvo sutarta, kaip svarbu tokiai specifinei įstaigai parinkti tinkamą vietą. Ji turi būti lengvai pasiekiama visuomeniniu transportu, bet kartu ir nuošaliau nuo gyvenamųjų namų, nes smurtą patyrusios moterys paprastai itin vengia viešumo.
Moterų namai arba vadinamieji krizių centrai jau veikia Vilniuje, Kaune, Alytuje bei kitose savivaldybėse.