Medžioklė žiemą

Mėgstantieji medžioklę „su šaltuku” – t.y. kai oro temperatūra nukrenta iki -15 laipsnių ir dar žemiau, susiduria su problemomis, nebūdingomis paprastai medžioklei. Nepriekaištingas taiklumas ir didžiulė patirtis gali nueiti niekais, jeigu medžiotojas bus nepasiruošęs sunkumams, jo laukiantiems šaltyje.

Iš daugybės dalykų, skiriančių medžioklę žiemą nuo medžioklės kitu metų laiku, ypatingo dėmesio nusipelno šie:

Aistis GIRNIUS

Šalčio įtaka šautuvui. Svarbu žinoti, kaip vienokia ar kitokia amunicija veikia esant žemai oro temperatūrai, taip pat pakoreguoti taikymosi tašką besikeičiančių temperatūros ir drėgmės, atmosferos slėgio sąlygomis, pasidomėti įvairių šautuvo dalių ir mechanizmų darbu bei parinkti jiems tinkančių tepalų.

Jeigu medžioklės metu šautuvas atšalo, tai ir laikykite jį šaltyje: trumpam įšokę į automobilį pasišildyti šautuvą palikite lauke, antraip ant metalinių jo detalių ir optikos nedelsiant susikaups kondensatas, o paskui išnešus vėl į lauką viskas užšals.

Itin didelis šaltis šautuvo tepalo likučius paverčia želė. Dėl to gali pradėti lėčiau veikti skiltuvas ir sumažėti smūgio per šovinio kapsulę jėga. Todėl venkite pernelyg dosniai sutepti šautuvą – ypač smogiamąjį-paleidžiamąjį mechanizmą ir šovos spyruoklę. Ruošiantis dideliems šalčiams specialistai pataria padengti šautuvą plonu lengvos mašininės alyvos sluoksniu vietoje bet kokios konsistencijos tepalo.

Ypatingo dėmesio reikalauja optinis taikiklis. Jei esant 10 laipsnių ar didesniam šalčiui jūsų iškvepiamas oras pateks ant taikiklio lęšio, jis akimirksniu apšerkšnys. Ir jei tai nutiks tuo momentu, kai ruošitės šūviui, į numatytą taikinį greičiausiai nepataikysite.

Parūpinkite optiniui taikikliui atverčiamą (nuimamą) dangtelį ir nenuimkite jo iki paskutinės akimirkos. Visada turėkite po ranka švaraus audinio skepetą, kuria galėtumėte nuvalyti taikiklį jei tas apšarmos (jokios specialios servetėlės ar preparatai tam tikslui visai nebūtini).

Šąlančios rankos. Jeigu su nuleistuko metalu ilgą laiką liečiasi smilius, jis neišvengiamai nušąla, praranda jautrumą ir lankstumą.

Tokia problema užgriūva beveik iš karto, kai tik užtaisote šautuvą šaltyje. Šautuvai, kurie užtaisomi po vieną šovinį vienu metu (ne dėtuviniai), reikalauja dirbti plikomis rankomis. Tačiau visai nebūtina užtaisyti šautuvo nuo šalčio drebančiomis rankomis – tai galima padaryti ir iš anksto.

Dėtuviniams šautuvams labai patogu įsigyti 2-3 atsargines dėtuves, iš anksto jas užtaisyti ir visuomet turėti gatavas po ranka.

Drabužiai, apavas ir ekipuotė. Tai jau visiškai kita tema – ir labai svarbi.

Medžiotojo kuprinėje – ypač jei jis išsiruošęs kelių dienų medžioklei – protinga turėti įvairių drabužių įvairiems atvejams. Pavyzdžiui, jei kelias valandas teks gulėti sniege nekrutant. Todėl renkitės „avansu”, o kol einate pasalos vietos link, atliekamus drabužius nusivilkite ir laikykite kuprinėje. Jei tai neįmanoma, bent pasistenkite, kad drabužiai ant jūsų kūno vėdintųsi – jokiu būdu nesuprakaituokite.

Geras galvos apdangalas, įskaitant apsauginę veido kaukę, labai svarbu – ypač vėjuotu oru. Vėjui nelaidus gobtuvas – geresnis pasirinkimas nei megzta kepurė. Jeigu neperpučiamo galvos apdangalo neturite, patyrę medžiotojai tarp megztos kepurės atvartų įkloja laikraštį ar polietileno maišelį – bent jau į ausis vėjas nepūs. Tiesa, teks taikstytis su neįprastu šlamėjimu.

Avalynė neturėtų būti ankšta. Seno kirpimo medžiotojai sako, kad nėra geresnės avalynės žiemos medžioklei kaip paprasti veltiniai guminiais padais (ir pataria būtinai šiek tiek patrumpinti aulus priekyje ir pakinkliuose – kad būtų lengviau vaikščioti ). Šiuolaikiniai medžiotojai dar pataria apdoroti veltinius (20 cm nuo padų) purškiamu silikonu, kad nepraleistų drėgmės. Geriausia veltinių savybė yra ne tik ta, kad jie gerai šildo: veltiniai niekada netrina kojų.

Ddauguma patyrusių žiemos medžioklės gerbėjų rekomenduoja izoliuojančius kombinezonus ar bent jau pašiltintas kelnes ir gerą ilgą žieminę striukę.

Tikslinga užsivilkti šiltus apatinius – kad nesušaltumėte, jei vis dėlto suprakaituosite. Didžiausia klaida – apsivilkti medvilninius marškinėlius, prigludusius marškinėlius ilgomis rankovėmis ir panašius drabužius. Jau geriau tuomet užsitempti vilnonį megztinį ant nuogo kūno.

Kojas nuo šalčio gerai saugo stambaus mezgimo vilnonės kojinės.

Pirštinės. Apsaugoti nuo šalčio rankas – labai svarbu. Medžioklėje geriau turėti dvi poras pirštinių – medvilnines arba odines pirštuotas ir kailines kumštines. Pirštuotomis pirštinėmis lengva laikyti ir užtaisyti ginklą, net šauti (kad pirštai būtų jautresni, daug medžiotojų nupjauna pirštinės smiliaus galiuką). Tuo tarpu kumštinės pirštinės labai praverčia laukiant žvėries – jos maunamos tiesiai ant pirštuotų pirštinių.

Maskavimosi priemonės. Vokiečiai gamina labai praktiškus maskuojamuosius baltus kostiumus: laisvas baltas striukes ir kelnes, kurias galima užsitempti net ant nestandartinių, užtat labai šiltų kombinezonų. Apsiūti audinio skepetomis, tokie kostiumai iš tiesų padeda susilieti su gamta. Bet jų visai nebūtina pirkti – daug kas pasidaro maskuotę savomis rankomis kad ir iš sintetinio audinio burėms siūti. Maskuojamieji kostiumai iš medvilnės ir ilgapluoštės sintetikos nepraktiški – plyšta ir prastai skalbiami, tad paprastai jų pakanka tik sezonui.

Šautuvo maskavimas – vienas svarbiausių dalykų atsakingoje medžioklėje. Kai kas apsuka ginklą baltu elastiniu tvarsčiu, o ant jo galų prisiuva lipukus, kad gerai užsifiksuotų. Svarbu, kad tvarstis netrukdytų atskirų šautuvo detalių darbui. Taip pat nederėtų itin tampriai vynioti tvarsčiu šautuvo vamzdžio ir taikiklio – tai gali pakenkti taiklumui.

NAUDINGI PATARIMAI

* Kai gulite ant sniego, kūno šiluma ištirpdo po jumis sniegą, drabužiai permirksta, o jūs – sušąlate ir prarandate fizinę formą. Tokioje situacijoje pravers stora polietileninė plėvelė arba poliuretano kilimėlis, nors šis patogesnis įrengiant ilgalaikę pasalos vietą.
* Kai per optinį taikiklį be jokių kliūčių stebite taikinį, tai dar nereiškia, kad ir iššauti galėsite tai pat be kliūčių. Šautuvo vamzdis yra iki 100 mm žemiau optinio taikiklio. Jei gulite pusnyje ir išlėkusi kulka ką nors užkliudys – kad ir sniegą, – į taikinį nepataikysite. Įsitikinkite, kad šautuvo vamzdžio aukštyje jokių kliūčių nėra (čia labai gelbsti specialios arba savadarbės atramos).