Nuo seno pagal įvairius gamtos reiškinius, gyvūnų elgseną buvo spėjami orai. Šiandien, didėjant orų prognozių galimybėms, vis dažniau paaiškėja, kad tėvų ir senelių išmintis – tik graži legenda, neturinti jokio mokslinio paaiškinimo.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis teigia, kad kuo ilgiau stebi gamtą, tuo sunkiau iš jos ženklų nuspėti, kokios laukti žiemos ar vasaros. „Šiais metais žąsys, gervės ilgiau negu pernai ar užpernai užsibuvo mūsų kraštuose, tačiau nemanau, jog tai pranašauja, kad šiandien pagal kalendorių prasidėjusi žiema bus šilta”, – dalijosi pastebėjimais A.Pranaitis.
Anot biosferos rezervato direktoriaus, dažniausiai gamtos ženklai prieštarauja vieni kitiems. Jau pirmomis spalio dienomis į Žuvintą suskrido Lietuvoje žiemojantys šiaurinių kraštų paukščiai – svirbeliai, snieginės startos ir kiti sparnuočiai, paprastai Dzūkijoje nepasirodantys be lapkričio mėnesio, kol žemės neužkloja sniegas, bet negalima daryti išvados, kad žiema bus ankstyva ir šalta.
Tačiau dar į šiltuosius kraštus neišskridę varnėnai, vandens paukščiai – kuoduotosios antys, gulbės tebeplaukioja Žuvino ežere, kituose vandens telkiniuose ir visai neskuba palikti Lietuvos. „Jie išskris, kai iš tikrųjų užšals ežerai, nors kai kurie šiauriniai jų giminaičiai savo ankstyvu pasirodymu tarsi ir pranašautų artėjančius šalčius”, – aiškino A.Pranaitis.
Klysta ir paukščiai
Gamtininko nuomone, paukščiai, kaip ir žmonės, vien savo jutimais negali nuspėti ateities: „Kuo labiau gilinamės į ryšį tarp gyvūnų elgesio ir gamtos reiškinių, tuo aiškiau suprantame, kad jie nepagrįsti. Priešingu atveju, kaip būtų galima paaiškinti, jog laiku į šiltuosius kraštus neišskridę paukščiai staiga atšalus orams žūsta nuo šalčio ir bado.” Liaudiškas posakis – „Kuo didesnis kiškio riebalų sluoksnis, tuo šaltesnės žiemos lauk”, pasak A.Pranaičio, rodo tik tai, kad kiškis sočiai gyveno rudenį.
Bus tradicinė žiema
Pagal ilgamečius Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojo gamtininko Eugenijaus Drobelio stebėjimus, užrašomus gamtos stebėjimo dienoraštyje, augalai pasiruošę žiemai. Požymiai rodo, kad formuojasi „normali”, tradicinė lietuviška žiema. Jokių ypatingų ar neįprastų reiškinių nematyti.
„Žmonių stebėjimai ir orų prognozės remiasi ilgalaike patirtimi, jie nėra iš piršto laužti. Senaisiais posakiais reikėtų tikėti, nes juose sudėta išmintis atėjusi iš gilios senovės, tačiau kai vis plačiau kalbama apie klimato kaitą, tie posakiai gali ir nepasitvirtinti, tad aklai jais pasikliauti nereikėtų”, – nelinkęs visiškai atmesti liaudiškų stebėjimų E.Drobelis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė mano, jog liaudiška išmintis visada pataiko apibūdinti ateinančius metų laikus, tačiau ne todėl, kad būtų kaip nors moksliškai pagrįsta, o dėl to, kad tų pranašysčių daug ir jos labai prieštaringos. „Viename Lietuvos regione pranašaujama, esą žiema bus šalta ir trumpa, kitame, jog įprasta – bus ir atšilimų, ir atšalimų. Kuriuo spėjimu tikėti? Aišku viena, kad kuris nors bus arčiau tiesos. Vadinasi, bus galima sakyti, jog išpranašauta teisingai. Liaudies išmintis sako: „Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus šalta”, tačiau šalčių kol kas nebuvo”, – kalbėjo klimatologė.
Sinoptikai prognozuoja
Šalčių Lietuvos sinoptikai nenumato ir paskutinį šių metų mėnesį. Gruodžio pradžia prognozuojama šiltesnė (maždaug 3 laipsniai šilumos) nei vidutinė daugiametė (iki 1 laipsnio šalčio), mėnesio viduryje orai šiek tiek atvės ir termometro stulpelis svyruos apie nulį. Antrą mėnesio pusę oro temperatūra bus artima vidutinei daugiametei – apie 3 laipsnius šalčio.
Bendra gruodžio prognozė – oro temperatūra numatoma 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę (2,4 laipsnio šilumos). Žiemos vidutinė temperatūra taip pat prognozuojama puse laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę (7 laipsniai šilumos).
Anot klimatologės A.Galvonaitės dar tik priešžiemis, tikroji žiema prasidės nuo Kalėdų. Liaudies išmintis sako: „Jei priešžiemis atjoja ant obuolmušio žirgo, tai žiemą jis iš vienos rankovės barstys sniegą, iš kitos – šaltį. Jei atjos ant palšo arklio, tai bus nei žiema, nei ruduo”. „Kol kas orai primena obuolmušį žirgą: vieną dieną laukai balti, o kitą – jau juoduoja. Ar pasitvirtins senolių patirtis, pamatysime sulaukę žiemos”, – sakė A.Galvonaitė.