Statybų įmonės ypač nepatenkintos, kad rinkoje patentus turintiems žmonėms neva sudarytos geresnės sąlygos nei įmonėms – jie moka mažai mokesčių. Išsipirkusieji patentus mano, kad kai kurie jų – net per brangūs, nes ne visos verslo šakos vienodai pelningos. O Vyriausybė siūlo vadinamųjų patentų mažiausią kainą kilstelėti per 1000 litų.
Kol verslas ir patentininkai ginčijasi, Vyriausybė pritarė Gyventojų pajamų mokesčio pataisai, nustatančiai minimalų fiksuotą pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą.
Nuo 2008 metų minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis, kurį turės sumokėti asmuo įsigydamas verslo liudijimą, negalės būti mažesnis už pajamų mokestį, kuris būtų mokamas nuo 12-os minimalių mėnesio atlyginimų, atėmus metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, ir pritaikius pagrindinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą (nuo 2008 metų – 24 proc.). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 700 litų, neapmokestinamosios pajamos – 320 litų.
Jeigu Seimas pritars įstatymo pataisai, kitąmet bet kurio verslo liudijimo kaina turėtų būti ne mažesnė nei 1094 litai.
Tiesa, savivaldybių tarybos galės nustatyti mažesnį mokesčio dydį tradiciniais amatais besiverčiantiems asmenims, neįgaliesiems, taip pat asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, tėvams, auginantiems vaikus iki 18 metų, ir kt.
Iškreipia rinką
Verslininkų nuomone, statybose dirbantys patentininkai per mėnesį sumoka vos 100-200 litų mokesčių. O šios srities įmonės dėl didelių mokesčių esą priverstos kone trečdaliu padidinti darbų ir parduodamų namų kainas.
Statybinės bendrovės, veikiančios visuose didžiuosiuose šalies miestuose, savininkas Jonas Kungys LŽ tvirtino, jog patentininkai iškreipia rinką. Tačiau jis žavisi jų darbo motyvacija.
„Jie moka nedidelius mokesčius, tačiau stato namus kaip ir mes. Patentininkai yra atsakingi už save ir dirba sau. Įmonės darbininkai dažnai dirba neatsakingai, nes dirba bendrovei, o ne dėl savo šeimos gerovės”, – kalba verslininkas.
Karkasinių namų statyba užsiimančios įmonės savininkas Šarūnas Kudžma apskaičiavo, kad įmonės dėl mokesčių yra priverstos kone trečdaliu brangiau parduoti namą nei patentininkai.
„Aš pastatau namą už 400 tūkst. litų. Norėčiau jį parduoti už 500 tūkst. – man užtektų. Tačiau parduodu brangiau, nes esu priverstas valstybei pakloti 70 tūkst. litų mokesčių”, – guodėsi jis.
Š.Kudžma tvirtina, kad patentininkai įmonėms yra labai konkurencingi ne vien dėl skirtingų mokesčių. „Jų niekas nekontroliuoja. Patentininkai gali piktnaudžiauti savo padėtimi, nes statybų sektoriuje – didžiulis darbuotojų stygius. Žmonės turi apie metus laukti, kol darbininkai imasi jų užsakymo”, – sakė įmonės savininkas.
Dirba tai, ko įmonės vengia
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, statybos darbų verslo liudijimų išduota yra bene daugiausia iš 94 galimų veiklos rūšių. Kvalifikuoti darbininkai mieliau renkasi asmeninę atsakomybę ir dvigubą pelną nei pastovų darbą įmonėje už sutartą algą.
Patentininkas šiaulietis Andrius LŽ prisipažino, kad šiuo metu su draugais dirba nelegaliai, o verslo liudijimą net ir dabartine kaina nusiperka tik tada, kai tai neišvengiama. „Sakyk, koks reikalas? Jei tau labai reikia, tai bus ir verslo liudijimas”, – neslėpė jis.
Andrius LŽ atskleidė, kad patentininkai per mėnesį gali uždirbti nuo 4 iki 10 tūkst. litų. Per metus už verslo liudijimą sumoka apie 2000 litų. Tačiau pasitaiko ir „tuščių” mėnesių, kai nėra nei darbo, nei uždarbio. Dėl to Andrius nemano, kad jis uždirba daug daugiau nei statybų įmonės darbininkas.
Jau daugiau nei 5 metus šitaip dirbantis Andrius įsitikinęs, kad statybų įmonėms patentininkai menki konkurentai. „Antai individualių namų įrenginėti ir remontuoti įmonės nelabai nori”, – sako jis.
Pasak jo, įvairios nestatybinės kompanijos patentininkus samdo tik smulkiems darbams – mažiau popierizmo ir pigiau. Svarbesni ir didesnės apimties darbai reikalauja sertifikatų, kurių patentininkai paprastai neturi.
Statybinės kompanijos samdyti patentininkų negali. Tačiau Andrius prisipažino, jog buvo jų samdomas: su viena įmone jis dirbo statybos darbus ligoninėje, yra važiavęs klijuoti plytelių į vienos įmonės objektą Vilniuje.
Sumokėtų ir toliau dirbtų
Kitas verslo liudijimą turintis šiaulietis Rimas LŽ prisipažino, kad jam tenka labai skrupulingai paisyti darbų kokybės ir taisyti menkiausią defektą, kai pinigai už darbą jau būna pravalgyti: „Šiauliai – provincija. Jei žmones apgaudinėsi, greitai darbą prarasi”, – įsitikinęs vyriškis.
Pačiam LŽ pašnekovui šį rudenį patentininkai baigė statyti ir įrengti jo namą. Vyras teigia, jog samdydamas įmonę finansiškai būtų pralošęs. Patentininkai namą pastatė pigiau. Kai kuriuos darbus jis atliko pats.
Rimas įsitikinęs, kad didžiųjų statybinių įmonių savininkai organizuoja sąmokslą prieš patentininkus. Tikslas esą – sunaikinti konkurentus ir buvusiais patentininkais „užlopyti” darbuotojų stygių. „Įmonės negali pykti, kad mes per daug uždirbame. Jie taip pat turi buhalterijas, kurios sukčiauja ir apgaudinėja valstybę. Įmonės uždirba, kai pigiau nei patentininkai perka medžiagas”, – negaili karčių žodžių konkurentams.
Ką darytų patentininkai, jei reikėtų mokėti didesnius mokesčius už verslo liudijimus? Andrius ir Rimas atsakė panašiai – nusispjautų, sumokėtų, kiek reikia, ir toliau dirbtų.
Amerikoje kitaip nei Lietuvoje
Trumpam į Lietuvą iš Amerikos grįžęs Povilas LŽ pasakojo už Atlanto dirbantis statybų pagalbininku pas patentininką. „Ten viskas paprasčiau. Patentininkas yra žmogus įmonė. Mėnesinis mokestis už verslo liudijimą – apie 100 dolerių. Dažnai būna taip, kad komandoje penki darbininkai ir visi – atskiros įmonės su pavadinimais”, -pasakojo jis.
Amerikoje patentininkas turi galimybę dirbti visuose objektuose, kuriuose reikia jo amato, jo rankų. Dėl to čia populiaru nekurti įmonės, kurioje dirba nuolatiniai žmonės, o užsiimti vadinamuoju kontraktininkų verslu. Vienas žmogus ieško užsakymų ir turi visų reikalingų meistrų patentininkų telefonus susisiekti. Radęs objektą ir susitaręs dėl kainos, kontraktininkas pats renkasi ir samdo patentininkus.
Šiauliečiui Povilui teko dirbti ir miestų savivaldybėms priklausančių pastatų renovacijos darbus. „Lenkas kontraktininkas vidaus darbams pasirinko vieną komandą. Išorės apdailai pasikvietė lietuvius, pas kuriuos ir dirbau. Žemės kasimo darbus su ekskavatoriumi atliko juodaodžiai – taip pat patentininkai. Mūrijimo ir elektros instaliavimo darbams pakvietė du ukrainiečius. Buvo pasamdytas tik vienas amerikietis. Jis rūpinosi santechnika”, – patentininkų veiklos schemą JAV dėsto vyriškis.
Pasak jo, ir už Atlanto žmonės linkę vengti mokesčių. Žmonės įmonės pagal dokumentus esą retai rodo turintys pelno – taip išvengia pelno mokesčio.
„Jie moka palyginti juokingus pinigus už verslo liudijimus, o visą pelną „lietuviškai” nurašo į sąnaudas. Tiesa, pelno mokestis Amerikoje santykinai gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Valstybė neapkrauna didžiuliais mokesčiais, nes žino – pinigai niekur neišgaruoja, jie yra išleidžiami čia pat šalyje”, – dėstė Povilas.
Nepersidirbantis, tačiau ir netinginiaujantis patentininkas už Atlanto per mėnesį pasiekia apie 15 tūkst. dolerių apyvartą.