Pripažindama kremavimo teisę Katalikų Bažnyčia ragina politikus pasirūpinti, kad ji tinkamai būtų taikoma gyvenime.
Seime svarstomi gana didelį visuomenės ažiotažą keliantys prieštaringų įstatymų, reglamentuojančių žmonių palaikų tvarkymą, laidojimą bei kremavimą, projektai atkreipė ir Katalikų Bažnyčios dėmesį. Vyskupai įstatymų leidėjus ragina pasirūpinti, kad įstatymuose būtų išlaikyta mūsų šalyje senas tradicijas turinti pagarba mirusiųjų palaikams.
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius vakar išplatino kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininką Antaną Matulą. Kreipimesi išdėstė Bažnyčios poziciją dėl kai kurių minėtų projektų nuostatų.
Kremuoti nedraudžia
LVK pirmininkas pabrėžia, kad vadovaudamasi Kanonų teise Katalikų Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia ir kremavimo, nebent jis būtų pasirinktas dėl katalikiškai doktrinai priešingų motyvų.
„Pagarba kremuotiems palaikams turi prilygti pagarbai, rodomai mirusiojo asmens kūnui. Kremuoti palaikai turėtų būti gabenami, laikinai laikomi ir laidojami su jiems derančia pagarba, o to neužtikrina kai kurios įstatymo projekto nuostatos”, – sakoma kreipimesi.
Pasak Bažnyčios hierarcho, nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namie arba kitose pagal krašto papročius neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. „Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens.
Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose, paženklinant konkretaus asmens kremuotų palaikų vietą”, – teigiama rašte.
Katalikų Bažnyčios požiūriu, kritikuotina ir įstatymų projekte esanti nuostata, negimusį vaiką iki 22-osios nėštumo savaitės prilyginanti medicininėms atliekoms. Pasak S.Tamkevičiaus, tai yra didelė nepagarba žmogui.
LVK pirmininkas išreiškė viltį, kad įstatymų leidėjai atkreips dėmesį į kritines pastabas ir pakoreguos projektus.
Viską galima pataisyti
A.Matulas vakar LŽ teigė pirmą kartą išgirdęs tokius Bažnyčios atstovų pageidavimus. Pasak parlamentaro, Seimo SRK žmonių palaikų laidojimo tema surengtuose klausymuose dalyvavo daugiau kaip 25 organizacijų, tarp jų – ir LVK, atstovai. Tačiau pastarieji nė žodžiu neužsiminė apie tas problemas, kurios keliamos kreipimesi. „Pritariu, kad tautos išlikimas labai priklauso nuo tradicijų puoselėjimo, todėl manau, kad į pastabas bus galima atsižvelgti”, – tikino A.Matulas. Jo nuomone, tikrai būtų nenormalu, jei kiekvienas urną su mirusio artimojo palaikais saugotų namie. „Galbūt tai galėtų būti laikas iki laidojimo procedūros”, – svarstė parlamentaras.
A.Matulas iš dalies sutiktų ir su kitu vyskupų siūlymu – negimusius, iki 22 savaičių, vaisius įvykus persileidimui nevadinti medicininėmis atliekomis. Nors visame pasaulyje būtent toks pavadinimas ir taikomas, tačiau moraline prasme gal ir netiktų.
Parengti trys projektai
Šiuo metu Seime svarstomi net trys įstatymų projektai, iš esmės reglamentuojantys ir dubliuojantys vienus ir tuos pačius su žmogaus palaikų tvarkymu bei laidojimu susijusius klausimus.
Neseniai, nupūtus užmaršties dulkes, buvo pradėtas svarstyti penkerius metus po parlamentą klajojęs Vyriausybės parengtas Kremavimo įstatymo projektas. Finišo tiesiąją pasiekė dviejų konservatorių – A.Matulo ir Vidos Marijos Čigriejienės kelis kartus tobulintas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas. Netrukus Seime turėtų būti įregistruotas ir Vyriausybės sudarytos specialios darbo grupės parengtas Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo projektas.
Žmonių palaikų laidojimo ir Kremavimo įstatymų projektuose nenurodoma, kad kremuoti palaikai būtinai turi būti laidojami žemėje ar kolumbariume. Pagal projektus kremuoti palaikai turėtų būti laidojami (saugomi) dedant juos į kapvietę kapinėse, į nišą kolumbariume ar į urnų sieną, taip pat išbarstant kapinėse kremuotų palaikų barstymo lauke. Be to, numatyta, kad kremuoti žmogaus palaikai urnoje neribotą laiką gali būti saugomi namie ar kitose saugoti tinkamose vietose.
Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno žmonių palaikų tvarkymą reglamentuojančio įstatymo, mirusieji tvarkomi ir laidojami remiantis Civiliniu kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir keliais kitais teisės aktais.
A.Matulas mano, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektas, kuriam jau pritarė nemažai Seimo komitetų, galėtų būti priimtas iki Kalėdų.