Dvigubą pilietybę galėtų turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie kartu yra gavę Europos Sąjungos (ES), NATO šalių ar į euroatlantines struktūras besiintegruojančių valstybių pasus.
Tokį siūlymą Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius suformulavo „Dvigubos pilietybės” koncepcijoje, nustatančioje pačius bendriausius pilietybės suteikimo principus.
„Lietuvos Respublikos pilietis gali išsaugoti Lietuvos pilietybę ir įgyti kitos valstybės pilietybę tik tuo atveju, jeigu ta kita valstybė yra Europos Sąjungos narė, NATO narė arba atitinka euroatlantinės integracijos kriterijus. Tokių šalių sąrašą tvirtina Seimas”, – rašoma koncepcijoje.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Koncepcijoje Tėvynės sąjungos pirmininkas taip pat siūlo, kad Lietuvos pilietybę išsaugotų vaikai, gimę kitoje valstybėje, kurioje pilietybė automatiškai suteikiama neatsiklausus vaiko tėvų norų. Tačiau kartu nustatoma sąlyga, kad bent vienas iš vaiko tėvų turėtų būti Lietuvos pilietis.
„Siūlau spręsti vaikų, gimusių Airijoje arba Didžiojoje Britanijoje, problemą, kai jie tiesiog gimimu įgauna tos valstybės pilietybę. Spręsti numatant, kad jie bet kuriuos atveju išsaugo ir Lietuvos pilietybę”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Galiausiai, konservatoriaus paruoštame dokumento projekte siūloma, kad asmenys, kurie iki 1940 metų birželio 15 dienos okupacijos buvo Lietuvos piliečiai, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, galėtų turėti dvigubą – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę, tačiau ši teisė būtų prarandama dviem atvejais.
Pirma, jei šie žmonės padarė ar norėjo padaryti tarptautinius nusikaltimus, tokius kaip agresija, genocidas, nusikaltimas žmoniškumui, karo nusikaltimai. Antra, įvykdė ar rengėsi įvykdyti nusikalstamas veikas prieš Lietuvą.
Tačiau siūlydamas išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie ją turėjo iki 1940-ųjų, A.Kubilius numato ir alternatyvą – daryti skirtį tarp lietuvių ir nelietuvių kilmės asmenų, pastariesiems numatant papildomas Lietuvos pilietybės įgijimo sąlygas, jau turint ir kitos valstybės pasą.
Tokiu būdu nelietuvis, kuris iki nustatytos datos turėjo Lietuvos pilietybę, o paskui įgijo kitos valstybės pasą, privalėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, prašydamas suteikti pilietybę turėtų nuolat gyventi Lietuvoje, turėti legalų pragyvenimo šaltinį ir išlaikyti Lietuvos konstitucinių pagrindų egzaminą.
„Šiuo atveju aš numačiau ir galimą alternatyvą. Dėl to būtų galima apsispręsti. Kitaip sakant, darant skirtumą tarp lietuvių kilmės asmenų, kurie iki 1940 metų turėjo Lietuvos pilietybę, ir nelietuvių kilmės asmenų. Bet šiuo atveju aš primygtinai neteigiu vieno ar kito varianto, manau, kad būtų galima pasvarstyti”, – sakė A.Kubilius.
Tuo metu, anot siūlymo, visais kitais atvejais, kai sprendžiamas dvigubos pilietybės klausimas, pagrindinę sprendimo teisę turėtų prezidentas, kuris turi teisę suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Kaip aiškino A.Kubilius, jis siūlytų pirmiausia apsispręsti, kada galima suteikti dvigubą pilietybę, kada – ne, ir tik po to bandyti „perrašinėti” visą Pilietybės įstatymą, kurio daugelį nuostatų Konstitucinis Teismas yra pripažinęs kaip prieštaraujančias pagrindiniam šalies įstatymui.
Pasak konservatorių lyderio, priėmus įstatymo pataisas, reglamentuojančias dvigubos pilietybės įgijimo bei praradimo tvarką, būtų galima kreiptis į KT, kad šis „peržvelgtų”, ar pataisos yra suderinamos su Konstitucija. Taip esą būtų siekiama, kad niekam nekiltų neaiškumų.
Tuomet, anot A.Kubiliaus, būtų galima griebti taisyti likusias įstatymo nuostatas.