Kelių „senukams” – politikų užuojauta

Seimo nariai net neabejoja, kad sprendimą dėl kasmetinės techninės apžiūros senesniems nei 13 metų automobiliams priėmęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius artimiausiu metu jį atšauks.

„Butkevičius – ne savarankiškai veikiantis asmuo. Iki šiol dar nėra buvę nė vieno ministro, kuris išdrįstų nepaklusti Seimui”,- vakar „Vakarų ekspresui” sakė parlamentaras Algimantas Salamakinas.

Balsavimą Seime už rekomendacinio pobūdžio dokumentą – protokolinį nutarimą – praėjusią savaitę jis inicijavo kartu su Broniumi Bradausku ir Juliumi Sabatausku. Jų manymu, būtina atsižvelgti į Lietuvoje esančią socialinę padėtį ir tai, kad dauguma gyventojų neturi finansinių galimybių įsigyti naujų automobilių, o eksploatuojamas senas transporto priemones tinkamai prižiūri.

Pasak A. Salamakino, parlamente esą visi tam pritaria, tad laukiama tik atitinkamo ministro žingsnio.

„Kokie milijonai?”

Kol valstybės institucijos aiškinasi, kieno žodis bus paskutinis, kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras ir ekspertizes atliekančias įmones vienijančios asociacijos „Transeksta” vadovai neslepia esą sutrikę.

Pasak organizacijos viceprezidento Gintauto Šlėderio, dabar esą nebeaišku, ką toliau daryti – ar ruoštis pokyčiams, ar investuoti į anksčiau parengtų planų įgyvendinimą.

„Kelių transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo taisyklių pakeitimams vykdyti reikia pasiruošimo: 53 procentais padidėjus darbų apimtims, tektų įkurti 15-20 naujų darbo vietų, o vienos darbo vietos atsiradimas reikalauja 150-170 tūkstančių litų. Be to, reikėtų priimti 80 naujų darbuotojų, tankinti techninės apžiūros stočių tinklą. O vienos stoties atsiradimas kainuoja 8 milijonus litų. Ir visos kitos būtinos priemonės kainuoja, o kur dar pradėti įgyvendinti antikorupcijos ir įrangos modernizavimo planai? Šiuo metu suplanuotos investicijos vien tik informacinei sistemai kurti siekia 4 milijonus litų, kitais metais – dar 6 milijonus. O jeigu dabar skubinti neišvengiamą pasiruošimą taisyklių pakeitimams ir techninių apžiūrų dažninimui, tai iš kur pinigų gauti? Juk padidėjus srautui, pinigai pradės plaukti tik nuo 2009-ųjų. Vadinasi, tektų skolintis lėšų iš bankų. Tačiau po Seimo raginimo atšaukti susisiekimo ministro parašu patvirtintą naują tvarką, visiškai nebeaišku, kaip čia bus toliau. Norėtųsi, kad kuo greičiau būtų priimtas arba vienoks, arba kitoks sprendimas, bet – jau galutinis. Ta nežinia tiesiog trikdo”,- mūsų dienraščiui vakar sakė G. Šlėderis.

Paklaustas apie ministerijai mestus įtarimus dėl privataus verslo protegavimo, „Transekstos” viceprezidentas teigė tokias kalbas girdėjęs: „Net nustebau, kai kažkas atliko tam tikrus aritmetinius veiksmus ir priėjo prie išvados, neva kasmetinė automobilių techninė apžiūra atneš milijonais ar net dešimtimis milijonų litų skaičiuojamus pelnus. Kokie milijonai? Kokie pelnai? Naujos tvarkos įgyvendinimas pareikalaus grandiozinių investicijų!”

Apie dinozaurus

Rimvydas GRADAUSKAS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Šiuo klausimu su ministru dar nediskutavome. Kai jis grįš – gal šį penktadienį, – tada ir žiūrėsime. Bet kuriuo atveju tai turės būti ministro sprendimas, nes mes – tik techniniai darbuotojai.

Kodėl, Jūsų manymu, sprendimas dėl dažnesnių techninių apžiūrų sukėlė piliečių pasipiktinimą? Ar žadate reaguoti į tautos balsą?

Šiais metais atliktos sociologinės apklausos duomenimis, per 50 procentų mūsų piliečių pasisakė už dažnesnes technines apžiūras. Tad nėra pagrindo tvirtinti, kad ministro įsakymas dėl senesnių kaip 13 metų automobilių techninių apžiūrų dažninimo nuo 2008 metų sukėlė masinį pasipiktinimą.

Aštrėjanti ekstremali situacija šalies keliuose verčia imtis kardinalių priemonių. Visoje Europoje dėl techniškai netvarkingų automobilių įvyksta net ketvirtadalis visų nelaimių. Lietuvoje avaringumas – ne mažesnis, tik eismo nelaimėse žūva vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, Prancūzija, Liuksemburgas ir Portugalija griežtomis priemonėmis mirčių skaičių keliuose sumažino net 40 procentų.

Remiantis pasauline praktika, kasmetinę techninę apžiūrą ateityje reikėtų numatyti senesniems nei 9-erių metų automobiliams. Tačiau Susisiekimo ministerijos bei Kelių transporto inspekcijos specialistai rekomendavo, atsižvelgus į realią situaciją Lietuvoje, nustatyti 13 metų ribą.

Ar galite pateikti argumentų, kurie paneigtų kaltinimus, esą minėtas sprendimas – korumpuotas, siekiant parūpinti privataus kapitalo techninės apžiūros centrams papildomų pajamų?

Tarp Europos šalių esame lyg dinozaurai – daugelyje jų seniai galioja formulė 3+2+1, kai pirmą kartą naujas automobilis tikrinamas po trejų metų nuo jo įregistravimo, antrą kartą – po dvejų, o vėliau – kasmet.

Antra, – techninės apžiūros sistemą Lietuvoje šiuo metu sudaro 10 savarankiškų įmonių, kurias vienija asociacija „Transeksta”. Delegavusi automobilių techninių apžiūrų vykdymo funkcijas privačioms įmonėms, Susisiekimo ministerija kainų ir skaidrumo kontrolę pasiliko sau. Ministerija įpareigojo automobilių techninės kontrolės asociaciją parengti priemonių planą, kaip išgyvendinti korupciją techninių apžiūrų stotyse, kuri siekė 30 procentų. Nesumažinus korupcijos apraiškų, ministerija pasilieka teisę išplėsti šio verslo teisinę bazę, kad deleguotas funkcijas galėtų atlikti daugiau įmonių.

Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl šių metų pradžioje techninės apžiūros centrai siekė didinti kainas 10 litų ir tokiu būtu atlikti būtiną modernizavimą. Dabar kaina, padažninus apžiūras, taps didesnė dvigubai – kasmet tektų mokėti po 42 litus. Kodėl ministeriją dalies finansinės naštos neprisiima sau?

Norime pabrėžti, kad mokestis už lengvųjų automobilių apžiūrą Lietuvoje yra mažiausias visoje Europoje. Užsieniečiai už techninę apžiūrą sumoka tiek, kiek kainuoja pilnas bakas benzino, o mūsų kainomis galima įsipilti tik 15 litrų. Be to, laikomės pozicijos, kad kainos būtų neaukštos, bet automobilių patikros – dažnesnės. Mat tyrimai parodė, kad pirmosios techninės apžiūros metu kas antras tikrinamas automobilis neatitinka reikalavimų.

Ne kartą viešai nuskambėjo ministerijos atstovų pozicija, esą taip siekiama paskatinti piliečius įsigyti naujesnius automobilius. Ar norite pasakyti, kad 70 procentų vairuotojų, važinėjančių senais automobiliais, turi finansinių galimybių, bet piktybiškai vengia pirkti geresnes transporto priemones?

Mes, aišku, suprantame, kad Lietuvos gyventojai dar negali masiškai pirkti naujus automobilius. Tačiau ir turint senesnį automobilį reikia nepamiršti saugaus eismo reikalavimų sau ir kitiems eismo dalyviams.