Išsiskyrė nuomonės dėl prezidento pataisų

Suteikti dar vieną galimybę prisipažinti bendradarbiavus su sovietinio saugumo struktūromis ir nustatyti Liustracijos komisijos veiklos pabaigą – taip prezidentas Valdas Adamkus siūlo Seimui išspręsti liustracijos krizę.

Prieš mėnesį Liustracijos įstatymo pataisas vetavęs prezidentas V.Adamkus vakar Seimui pateikė patobulintą dokumento variantą. Keletą metų įstatymo pataisų nesugebantis priimti Seimas palankiai įvertino valstybės vadovo iniciatyvą. Tačiau dėl projekte atsiradusių naujovių parlamentarų nuomonės išsiskyrė. Opozicijoje esantiems konservatoriams patobulinimai užkliuvo, o valdantieji socialdemokratai juos įvertino kaip racionalius.

Galės prisipažinti

Prezidentūros parengtame projekte numatomas šešių mėnesių laikotarpis, per kurį slapta su SSRS specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavę asmenys galėtų registruotis ir savanoriškai prisipažinti. Tai turėtų būti padaryta ne vėliau kaip iki 2009-ųjų sausio 1 dienos. Lietuvoje vienąsyk – 2000 metais – jau buvo skelbtas toks prisipažinimo laikotarpis.

Įstatymo projekte V.Adamkus siūlo nustatyti ir Liustracijos komisijos veiklos pabaigą – 2012 metų sausio 1 dieną. Prezidento nuomone, 12 metų pakanka liustracijos tikslams įgyvendinti, visapusiškai įvertinti turimą informaciją ir neutralizuoti su tuo susijusias grėsmes valstybei.

Parlamentarų teismui pateiktame dokumente numatyta, kad baigusi veiklą Liustracijos komisija visą informaciją apie asmenis, bendradarbiavusius su sovietų saugumu, turėtų paskelbti viešai. Tokia nuostata nebūtų taikoma tik valstybės paslaptį sudarančiai informacijai. V.Adamkaus nuomone, ši įstatymo naujovė paskatins dėl bendradarbiavimo su sovietų specialiosiomis tarnybomis neprisipažinusius žmones kreiptis į komisiją ir prisipažinti.

V.Adamkaus patarėja Aušra Rauličkytė LŽ teigė, jog Liustracijos įstatymo pataisos buvo rengiamos drauge su Liustracijos komisijos nariais ir istorikais. Pasak jos, ekspertai sutarė dėl visų pagrindinių pataisų nuostatų. „Dabar liustracija tampa biografijos išbalinimu, o ne grėsmių nacionaliniam saugumui neutralizavimu. Visi ekspertai sutarė, kad šis procesas būtų efektyvus, jei numatytume dar vieną galimybę prisipažinti ir liustracijos pabaigą”, – kalbėjo A.Rauličkytė.

Tačiau būtent šios projekto nuostatos užkliuvo Tėvynės sąjungos lyderiui Andriui Kubiliui. Papildomą galimybę prisipažinti konservatorių lyderis įvertino kaip grėsmę, kad liustracijos reikalai dar labiau įstrigs, nes Seime šiuo klausimu gali prasidėti ilgos diskusijos.

A.Kubilius taip pat nepalaiko V.Adamkaus siūlymo nustatyti tikslią liustracijos proceso pabaigą. Pasak Seimo nario, negalima nuspręsti, iki kurios datos Liustracijos komisija spės išnagrinėti visus archyvinius duomenis. „Jei komisija veiks taip, kaip pirmus 5 metus, ir nieko neištirs, kas bus tada?” – klausė konservatorius.

Kritiškai prezidentūros parengtą dokumentą vertinantis A.Kubilius įsitikinęs, kad būtų buvę geriausia, jei V.Adamkus būtų pasiūlęs priimti anksčiau vetuotą įstatymą. Pasak parlamentaro, Seime, ko gero, ilgai užtruks dokumento svarstymas, o vėliau priimti pataisas gali sutrukdyti rinkimų kampanija.

Priešingos nuomonės laikosi Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Ji įsitikinusi, kad V.Adamkaus siūlymai – racionalūs ir suteikia galimybę teisingai ir protingai išspręsti liustracijos klausimus. „Svarstysime pateiktą variantą. Juk vieną dieną turime baigti tą amžiną priešų ieškojimą”, – LŽ sakė I.Šiaulienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.