Iškilus interpeliacijos grėsmei, aplinkos ministras Arūnas Kundrotas susirūpino aplinkosauginių projektų įgyvendinimu.
Antradienį A.Kundrotas pavedė ministerijos Vidaus audito tarnybai įvertinti, kaip Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atlieka savo funkcijas administruodama ES Sanglaudos fondo lėšas.
Prieš tai ministras susitiko su APVA direktoriumi Kastyčiu Tuminu, su kuriuo aptarė ES Sanglaudos fondo remiamų projektų įgyvendinimą, kainų išaugimo priežastis ir aiškinosi, kiek pagrįsti nuogąstavimai dėl APVA nesugebėjimo vykdyti jai Vyriausybės nutarimu deleguotas funkcijas.
„Per pastaruosius keletą metų buvo padaryta ženkli pažanga įgyvendinant aplinkosaugos projektus. Tai didelis viso APVA kolektyvo nuopelnas ir įtempto darbo rezultatas. Daugelis procesų nepasiduoda tik vienos institucijos kontrolei, nėra nuo jos priklausomi. Tačiau vis labiau kelia nerimą situacija, kai kitų institucijų suvokimas ir kritiška reakcija prasideda vien išgirdus APVA pavadinimą. Labai svarbu identifikuoti problemą. Ją išgryninti padės APVA darbo kokybės įvertinimas, kurį atliks ministerijos Vidaus audito tarnyba”, – pranešime spaudai teigia A.Kundrotas.
Pasak ministro, daryti sprendimus vien tik dėl kitų institucijų reiškiamo nepasitenkinimo, neturint audito išvadų, būtų skubota. Labai svarbu, kad APVA galėtų sklandžiai įgyvendinti visus šių metų įsipareigojimus.
Vertinimo rezultatus Vidaus audito tarnyba ministrui turi pateikti per dvi savaites.
Šią savaitę konservatoriai pranešė apie ketinimus inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui A.Kundrotui, nes nepritaria Vyriausybės sprendimui savivaldybėms užkrauti dalį aplinkosaugos projektų pabrangimo naštos.
Pasak konservatorių lyderio Andriaus Kubilio, vis aštriau kyla klausimas, kaip iki 2010 metų bus užbaigti aplinkosauginiai projektai, kurių įgyvendinimui buvo gauta ES parama.
„Nuo 2004 metų šie projektai pabrango keliasdešimt procentų ir kaip pasirodo, jau šiandien reikia rasti 880 mln. litų tų projektų padengimui iš nacionalinio biudžeto. To pabrangimo europiniuose piniguose nebuvo numatyta. Vyriausybė rado labai paprastą būdą, kaip šią problemą spręsti. Ji savo protokoliniu sprendimu pavedė 40 proc. šito pabrangimo padengti savivaldybėms, kas mano įsitikinimu yra visiškai neapgalvota ir neteisėta ir aš nežinau, kur toks sprendimas toliau nuves”, – sakė A.Kubilius.
Jei konservatoriai pradės nepasitikėjimo A.Kundrotu procedūrą, jam tai bus antroji interpeliacija.
Vasarą opozicinės partijos inicijavo interpeliaciją iš viso keturiems socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamo ministrų kabineto nariams: švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, socialinių reikalų ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei ir aplinkos ministrui A.Kundrotui.
Visi keturi ministrai buvo kaltinami anksčiau priėmę neva valstybei nenaudingą sprendimą privatizuoti alkoholio įmonę „Alita”, tačiau interpeliacija jiems žlugo.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą ministru.