Hepatitas C – klastingasis žudikas

Manoma, kad hepatito C viruso nešiotojų Lietuvoje yra nuo 50 iki 70 tūkst., o efektyvų šios ligos gydymą gauna tik apie 200 žmonių.

Sergančių kepenų ligomis asmenų draugijos „Vilties atgaiva“ pirmininkė Teresa Makarevič su dideliu nerimu laukia sveikatos apsaugos sistemos atstovų sprendimo, ar virusinio hepatito C ligonių gydymą bus nutarta kompensuoti visą, ar bus apsispręsta jį kompensuoti tik 80 proc.

Gydymas prieinamas mažumai

„Gydymo kursas vieninteliais efektyviais vaistais nuo šios ligos – pegiliuotais interferonais – kainuoja apie 58 tūkst. litų. Dabartinių centralizuotai nupirktų pegiliuotų interferonų pakanka vos 170 žmonių gydyti, kiti priversti tenkintis ne tokiais efektyviais paprastaisiais interferonais, kurie turi ir daugybę šalutinių poveikių“, – ligonių bėdas pasakojo T.Makarevič.

Europos Sąjungoje dar 2003 m. buvo patvirtintas pegiliuotų interferonų ir ribavirino derinys, kurio efektyvumas siekia nuo 60 iki 90 proc., nelygu viruso atmaina. Lietuvos valstybinės ligonių kasos nuo 2005 m. perka šiuo metu efektyviausius hepatitui C gydyti skirtus vaistus – interferonus, ribavirinas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų.

Tačiau nuperkamo kiekio užtenka tik labai mažai daliai ligonių – 2005 m. nupirkto kiekio užteko 82 pacientams gydyti, 2006 m. efektyviais vaistais galėjo gydytis 151 pacientas. 2007 m. buvo planuojama nupirkti pegiliuotų interferonų už 6 mln. litų. Šio kiekio būtų užtekę 168 pacientams gydyti.

„Esame gavę Sveikatos apsaugos ministerijos patikinimą, kad hepatito C gydymas šiais efektyviais vaistais bus įtrauktas į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašą. Tačiau nerimą kelia tai, kad svarstoma galimybė kompensuoti ne 100 proc. gydymo išlaidų, o tik 80 proc. Daugeliui sergančių žmonių tai nepakeliama finansinė našta. Primokėti keliolika tūkstančių už efektyvius vaistus daugelis ligonių neturi galimybių“, – sakė „Vilties atgaivos“ draugijos pirmininkė.

Pažeidžiamiausi – donorai

Šiuo metu pasaulyje hepatitu C užsikrėtę apie 3 proc. žmonių – apie 170–200 mln. pasaulio gyventojų. Kasmet nustatoma apie 3–4 mln. naujų hepatito C atvejų. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 50–70 tūkst. hepatito C nešiotojų, bet mūsų gydymo įstaigose registruota tik 3,2 tūkst. ligonių. Kasmet pacientų skaičius Lietuvoje padidėja apie 15 proc., vien pernai donorystės centruose buvo nustatyti 696 nauji hepatito C atvejai.

Dauguma Lietuvoje užsikrėtusių hepatitu C žmonių – ilgamečiai kraujo donorai ir patys medikai. Iki 1993 m. ši liga apskritai nebuvo tiriama. Todėl daugelis donorų, kurie davė kraujo iki 1992 m., yra potencialūs hepatito C viruso nešiotojai. Medikai dėl savo darbo specifikos taip pat dažnai užsikrečia hepatito virusu.

Tik 15–20 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu C ši liga pasireiškia gelta, visiems kitiems vystosi simptomų neturinti liga. Dėl to liga dažniausiai nediagnozuojama ir iš ūminės pereina į lėtinę. Medikai tyrimais įrodė, kad nuo užsikrėtimo praėjus 20 metų kas trečiam hepatito C viruso nešiotojui išsivysto kepenų cirozė ir formuojasi kepenų navikai. Dėl šios priežasties tenka atlikti apie 30 proc. visų kepenų transplantacijų.

Tylusis žudikas

Gydytojai hepatitą C vadina tyliuoju žudiku, nes ligos dažnai nelydi jokie simptomai, o virusas organizme atlieka griaunamąjį darbą. Pasak VU infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vadovo profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, virusinis hepatitas yra penkta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Medikai prognozuoja, kad 2015 m. hepatito C ligonių padaugės net 4 kartus, palyginti su 1990 m. rodikliais.

„Pagrindinė problema, kad medikai pirmiausia priversti pacientus gydyti ne tokiais efektyviais paprastaisiais interferonais. Tik tada, kai nepadeda šis vaistas, leidžiama skirti gydymą pegiliuotais interferonais, nes šie yra labai brangūs. Tačiau jų efektyvumas didžiulis“, – sakė A.Ambrozaitis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.