Liga, kurios pirmasis simptomas – mirtis

Netikėta gimdyti turėjusios moters mirtis sukrėtė ne tik jos artimuosius, bet paliko nemažai klausimų visuomenei: kas tai per liga, nusinešusi dvi gyvybes, ar galima buvo ją numatyti, jos išvengti? To paklausiauJūrininkų ligoninės 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėjos medicinos mokslų daktarės Dalios Jarašūnienės.

Kylančios aortos aneurizmos plyšimas jauną žmogų ištinka retai – pagal statistiką, 2,9 atvejo iš 1 mln. gyventojų. Jis pavojingas tuo, kad plečiantis aortai žmogus gali visiškai nieko nejausti, todėl diagnozuojama gali būti tik tikrinantis profilaktiškai. Dėl to daugiau nei pusei tokių ligonių pirmasis ligos simptomas gali būti staigi ir netikėta mirtis, – paaiškino gydytoja.

Mirtis gali ištikti bet kada – nuo šios patologijos prieš keletą metų kino teatre netikėtai mirė jauna klaipėdietė. Medikai prisimena atvejį, kai moteriai, jubiliejaus dieną svečių kilnojamai su kėde, plyšo aorta.

„Ši sunkiai gydoma patologija jauname amžiuje reta. Dažniausiai tai susiję su kraujagyslės sienelės, turinčios tris sluoksnius, įgimtu silpnumu. Aorta pradeda plėstis dėl viduriniojo sluoksnio cistinės degeneracijos, kuri gali būti ir įgimta, ir įgyta“, – sakė gydytoja.

Aorta – tai stambiausia ir svarbiausia žmogaus kraujagyslė, į kurią iš širdies išstumiamas kraujas. Natūralus kylančios aortos diametras yra apie 3,5 cm. Jei skersmuo siekia per 4 cm – aorta jau laikoma išsiplėtusia, jei padidėja daugiau nei pusantro karto – aneurizma.

Jei profilaktinio patikrinimo metu rentgenograma užfiksuoja tarpuplaučio prasiplėtimą – skiriama echoskopija, ligonis stebimas. Jei aorta plečiasi toliau – skiriamas operacinis gydymas, t.y aortos dalis ar jos vožtuvas protezuojami. Šias operacijas atlieka ir Jūrininkų ligoninės kardiochirurgai.

Tačiau esant įgimtai kraujagyslių viduriniojo sluoksnio patologijai, aneurizmų gali būti ne viena, pvz., ir galvos smegenų kraujagyslėse. Deja, medikai nėra visagaliai – plyšus širdies aortai gulėdamas ligoninėje prieš kurį laiką naktį staiga mirė ir vienas gydytojas, kuriam buvo atliktas pilvo aortos protezavimas. Kolegos jam niekuo padėti negalėjo.

„Jei aorta nespėja plyšti, bet yra didelė ir pradeda spausti tarpuplaučio organus, bronchus, – žmogus pradeda kosėti, jam gali užkimti balsas. Jei pažeidžiamas aortos vožtuvas, atsiranda jo nesandarumas, žmogus pradeda dusti. Tačiau pačios aortos plėtimosi niekada nejausi“, – patikslino dr. D. Jarašūnienė.

Dažniau aortos plėtimasis, kaip aterosklerozės, kraujagyslių senėjimo pasekmė, diagnozuojamas vyresniojo amžiaus žmonėms. Šie ligoniai stebimi, kad plyšimo grėsmė būtų kuo mažesnė ir laiku būdu galima operuoti. Diagnostikai naudojami būdai – rentgenograma, širdies echoskopija, kompiuterinė tomografija, auksiniu standartu laikoma transezofaginė (stemplinė) echoskopija.

„Nėra medikamentų, galinčių sustabdyti aortos plėtimąsi, – galima save prižiūrėti, reguliuoti kraujospūdį, nekilnoti sunkių daiktų, nedirbti sunkaus darbo“, – pataria kardiologė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.