Ligoninių priėmimo skyriuose priversti laukti pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis ir gydytojų nedėmesingumu. Ligoninių administracijų atstovai teigia, kad eiles sudaro patys žmonės, skubią medicinos pagalbą supainioję su šeimos gydytojo funkcijomis.
Anot pacientų, realybė priėmimo skyriuose – ilgos eilės ir netenkinantis medikų elgesys – taip skiriasi nuo gražių ligoninių administracijos bei vadovų žodžių, kviečiančių pasirinkti būtent jų gydymo įstaigą.
Išbandymas laukimu. Tokią būseną tenka patirti ne vienam priėmimo skyriaus pacientui, laukiant, kol apžiūrės ar priims gydytojas. Sėdėjimas ar gulėjimas „paįvairinamas” veriančiais skausmais, o patekimas pas specialistą ne visada baigiasi trokštamu rezultatu.
Pasijautė kaip benamė
Greitosios medicinos pagalbos pristatyta rimtą traumą patyrusi klaipėdietė Diana Stelmokienė atsitokėjusi priėmimo skyriuje ne iškart suvokė, kur atsidūrė. Tuščioje patalpoje buvo matyti tik nuogos priešais gulinčio paciento kojos.
„Balta palata, krečiantis šaltis, vienuma ir ilgas laukimas… Nelinksmai pagalvojau, kad patekau į morgą”, – pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) priėmimo skyriuje atsidūrusi jauna moteris.
Klaipėdietė Ona Radavičienė darbe pasijuto blogai. Taloną apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl širdies negalavimų moteris turėjo tik kitai savaitei. Nusprendusi, kad juokauti su širdimi negalima, O. Radavičienė sėdo į automobilį ir pati atvyko į priėmimo skyrių.
Pacientę papiktino, kad gydytojas kraujo spaudimą pamatavo stovint, o už padarytą širdies kardiogramą paprašė sumokėti 75 litus.
„Gydytojas su manimi bendravo taip, jog pasijutau kaip šiukšlyno bomžė. Pradėjome bartis, nes iš manęs reikalavo sumokėti pinigus, o aš jų neturėjau. Išprašė į koridorių, kur turėjau palaukti skyriaus vedėjo, kuris taip ir nepasirodė”, – pasakojo pokalbininkė.
O. Radavičienė piktinosi, kad užuot sulaukusi pagalbos po konfliktinės situacijos pasijuto tik dar blogiau. „Gerai, kad su savimi turėjau vaistų, nes Priėmimo skyriuje man jų nepasiūlė. Užuot suteikę pagalbą, tik pinigų paprašė”, – sakė moteris.
Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) kaimynystėje gyvenanti pensininkė taip pat tikėjosi sulaukti medikų pagalbos, užėjus akmenligės priepuoliui. Moteris laukė, kol bus aptarnauta ilga eilė pacientų. Po valandos laukimo priepuolis pagyvenusiai moteriai praėjo savaime. Kai pasakė medikams, kad jai pagerėjo ir eina namo, šie, rodės, tik apsidžiaugę ir paraginę, jei pablogėsią, vėl išsikviesti greitąją.
Pacientų rūšiavimas neišvengiamas
KUL ir KAL atstovai paaiškino, kad priėmimo skyriai vadovaujasi sveikatos ministro įsakymu, griežtai reglamentuojančiu būtinąją pagalbą.
Būtinoji pagalba suskirstyta į keturias kategorijas bei nurodyta, kokiu atveju, per kiek laiko turėtų būti suteikta pagalba. Pati sudėtingiausia – pirmoji kategorija, kai pagalba turi būti suteikta nedelsiant, pavyzdžiui, ištikus klinikinei mirčiai. Sulaukus tokio paciento visos personalo jėgos metamos būtent jam. Kitais atvejais būtinoji pagalba turi būti suteikta per 10 – 30 minučių.
Pasak KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai Gintauto Virkečio, per tą laiką prie visų pacientų, kurie patenka į priėmimo skyrių, bent jau turi būti prieita ir įvertinta jų būklė.
„Mes praktiškai priimame visus pacientus. Neturi reikšmės, su kokia liga atvyksta pacientas. Bet kad tenka palaukti – tai tiesa”, – neslėpė jis.
Anot pavaduotojo, tam tikras pacientų rūšiavimas pagal jų būklę yra neišvengiamas.
Lietuvaičiai išlepę?
KAL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Zigmantas Juzumas ilgomis eilėmis besiskundžiantiems pacientams siūlo nuvykti į užsienį, kur priėmimo pas gydytoją tenka laukti ir po dešimt valandų.
„Pabuvę užsienyje lietuviai, grįžę gydytis į gimtinę, ilgomis eilėmis nesistebi”, – pridūrė jis.
Pasak Z. Juzumo, kai trūksta specialistų net operacinėse, tikėtis, kad jų būtų pakankamai priėmimo skyriuose, neįmanoma.
„Stengiamės racionaliai per miesto ligonines išdėlioti specialistų darbo laiką, kad pacientai išvis gautų pagalbą, o čia žmonės panikuoja pagalbos nesulaukę per penkias minutes. Visi labai nekantrūs, nes reikia bėgti žiūrėti serialą”, – ironizavo pavaduotojas.
„Niekada neužteks tiek personalo, kad iškart būtų priimti visi pacientai. Natūralu, nes ir parduotuvėje prie kiekvieno pirkėjo po pardavėją nepastatysi. Hipokrato priesaika – gerai, bet darbo organizavimas yra gana sudėtingas”, – antrino G. Virketis.
Kiek teks laukti pacientui, priklauso nuo vienu metu atvykusių pacientų srauto ir nuo paros laiko: dieną priėmimo skyriuje dirba daugiau medikų, naktį – mažiau.
Dienų pasiskirstymas
Miesto ligoninės yra pasiskirsčiusios savaitės dienomis, per kurias priimami pacientai su atitinkamais negalavimais.
Ligoninių atstovai teigia, kad orientacinis pacientų vežimo dienų pasiskirstymas leidžia geriau planuoti darbą ir paskirstyti pacientų srautus.
Anot Z. Juzumo, jei pacientas kreipiasi ne ligoninės budėjimo dieną, jis gali būti paprašytas palaukti arba kreiptis į budinčią gydymo įstaigą. Sužinoti, kada ir kokiomis dienomis kuri ligoninė budi ir kur geriau ieškoti pagalbos, anot pavaduotojo, galima iš greitosios medikų.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis paprieštaravo, sakydamas, kad pacientas turi teisę pasirinkti, į kurią gydymo įstaigą jam kreiptis.
Kita gydymo įstaiga gali būti pasiūlyta nebent tuo atveju, jei ligoninė neturi reikiamo specialisto.
Nemokamai gydo šeimos gydytojai
G. Virketis paaiškino, kad sumokėti už gydytojo konsultaciją gali tekti tuo atveju, jei pacientui buvo suteikta ne būtinoji pagalba, kurią įprastai suteikia šeimos gydytojas. Mokėti nereikia tuomet, jei pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą.
„Minėta moteris su pakilusiu kraujo spaudimu galėjo nuvažiuoti pas savo šeimos gydytoją arba kreiptis į visą parą budinčią šeimos gydytojo tarnybą Klaipėdoje. Čia galbūt nebuvo būtinoji pagalba, tik eilinis kraujo spaudimo padidėjimas, nes pacientė neišgėrė tablečių ir pasijuto blogai. Tiesiog jai gal reikėjo išgerti tabletę ir nusiraminti”, – siūlė G. Virketis.
Persakius moters šeimos gydytojos žodžius, esą nedaug trūko, kad nuo pakilusio kraujo spaudimo pacientę būtų suparalyžiavę, G. Virketis atsakė: „Vadinasi, nedaug trūksta, kad išėjus į gatvę mane partrenks mašina. Tai labai individualūs dalykai, galbūt situacija tiesiog hiperbolizuota.”
Pavaduotojas pripažino, kad situacijos, kai dirbančių pacientų paprašoma sumokėti už tyrimą, pasitaiko ne taip retai.
„Taip, medicina nemokama, bet tik pas šeimos gydytoją. Kartais gal ir greitosios medicinos pagalbos medikai neinformuoja kliento, kad nuvežus į priėmimo skyrių gali tekti mokėti”, – sakė jis.
R. Juodviršis priminė, kad šeimos gydytojui nedirbant pacientas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, su kuria sudaryta sutartis. Apie tai informuoti telefonu gali greitosios pagalbos medikai.
Pasak Z. Juzumo, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, kurie privalo budėti visą parą, pacientai važiuoja į priėmimo skyrius, pamiršdami, kad čia teikiama tik skubi pagalba. Iš to kyla žmonių pasipiktinimas ir nereikalingi konfliktai.
Būtinas abipusis supratimas
G. Virketis aiškino, kad ligoninės personalą nuolat stengiamasi mokyti tinkamai bendrauti su pacientais.
„Dažnai tai primename, bet įvertinkime ir besikreipiančius pacientus. Kai kreipiasi dešimt grubių pacientų, gali būti, kad po to gydytojas ar slaugytoja pabendrauja ir grubiau. Manau, turi būti abipusis supratimas. Pacientas ir pats gali pasiūlyti bendrauti šilčiau, paaiškinęs, kad kreipiasi ne su pretenzijomis”, – mokė pavaduotojas.