Gargždai priešinasi užtempiami ant reformos kurpaliaus

Nepasitenkinimo dėl mokyklų tinklo pertvarkos debesis pakibo ir virš rajono ugdymo įstaigų. Nepatenkintos siūlomais mokyklų reorganizacijos modeliais sukilo visų trijų Gargždų mokyklų bendruomenės.

Specialiai sudaryta Klaipėdos rajono Savivaldybės komisija parengti mokyklų tinklo pertvarkos planą 2008-2012 metams įpareigota iki ateinančių metų vasario 1-osios. Šio mėnesio pradžioje Gargždų mokyklų bendruomenių „teismui“ pateikti net keli galimi ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos variantai.

Vienas jų siūlo šiuo metu pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančią „Vaivorykštės“ gimnaziją išgryninti, o „Kranto“ bei „Minijos“ vidurines mokyklas pertvarkyti į aštuonmetes. Kituose tinklo pertvarkymo komisijos pateiktuose variantuose „Minijos“ vidurinei mokyklai numatytas pradinės mokyklos, o „Kranto“ vidurinei – pagrindinės mokyklos statusas.

Tačiau kol kas nė vienas komisijos siūlomas reformos modelis Gargždų mokyklų bendruomenių netenkina. Tinklo pertvarkos prasmingumu abejoja ir patys planą rengiantys komisijos nariai. Tuo metu rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistai tvirtina, kad Gargždai negali ignoruoti valstybės pasirinkto kelio.

Prieš gimnazijos išgryninimą

„“Kreipiamės į rajono Savivaldybės tarybos narius, tinklo pertvarkos komisijos narius, rajono Švietimo skyrių bei „Vaivorykštės“ gimnazijos administraciją prašydami nepriimti nė vieno siūlomo tinklo pertvarkos varianto“, – rašoma „Vaivorykštės“ gimnazijos pradinių klasių tėvų išplatintame kreipimęsi.

Šios ugdymo įstaigos auklėtinių tėvus papiktino siūlymas išgryninti gimnaziją. Anot jų, dauguma tėvų savo atžaloms miestelio gimnaziją išrinko būtent dėl to, kad šioje mokykloje numatytos visos ugdymo pakopos. Tokia radikali reorganizacija, tėvų nuomone, turėjo būti planuojama iš anksto, o ugdytinių tėvai apie ją turėjo būti informuoti dar prieš renkantis konkrečią ugdymo įstaigą.

Tėvus neramina ir kiti reorganizacijos plano aspektai. Anot jų, visuomenei nepaaiškinta, kaip bus reguliuojamas mokinių judėjimo srautas, ar bus sukurta visuomeninio transporto sistema bei kas užtikrins mažamečių vaikų saugumą kelyje į mokyklą.

Įstaigos ugdytinių tėvus palaiko ir dauguma gimnazijos mokytojų. Anot pedagogės Danutės Raudienės, tinklo reorganizacija visų pirma būtų skaudus išbandymas vaikams. Be to, „Vaivorykštės“ gimnazija tapusi vienintele įstaiga, teikiančia vidurinį išsilavinimą, pedagogės nuomone, vargiai patenkintų gyventojų poreikius – daliai vaikų paprasčiausiai bus užkirstas kelias baigti vidurinę mokyklą.

Saugo pasirinkimo laisvę

Mokyklų tinklo organizacijai priešinasi ir kitos dvi Gargždų mokyklos.

„Mokyklos bendruomenės netenkina visuose pertvarkos variantuose siūloma tik viena vidurinį ugdymą teikianti mokykla mieste. Tokiu atveju vaikai neteks galimybės rinktis“, – aiškino „Minijos“ vidurinės mokyklos vadovas Antanas Jacikas.

Pats tinklo pertvarkos plano komisijoje dirbantis švietimietis tvirtina apskritai nesuprantantis reformos tikslingumo. Anot jo, vaikų mieste daugėja, mokyklos visiškai užpildytos ar net perpildytos, mokinio krepšelio lėšų joms užtenka, o ugdytinius bei jų tėvus dabartinė sistema tenkina. Todėl kam iš tokios reformos bus nauda – neaišku.

Griežtai prieš reorganizaciją pasisako ir „Kranto“ vidurinės bendruomenė. Beje, šią mokyklą reformos vėjai drebina jau antrąsyk.

„Bendruomenė savo poziciją – išsaugoti vidurines mokyklas – išsakė dar vasarą, kada į renovacijos programą įrašytai mokyklai buvo iškelta sąlyga tapti pagrindine. Tinklas turi būti kuriamas individualiai pagal kiekvieno miesto ar rajono poreikius, orientuojantis į švietimo paslaugų gavėjus. O dabar išeina, kad tėvai ir vaikai yra neprotingi, nesupranta, kas jiems geriau“, – piktinosi „Kranto“ mokyklos vadovas Egidijus Žiedas.

Reforma dėl reformos?

Sunerimti dėl tinklo pertvarkos tikslingumo verčia ir pačių reorganizacijos plano rengėjų abejonės. Anot rajono Savivaldybės komisijos mokyklų tinklo reorganizacijos planui parengti pirmininko Albino Klizo, ši reforma vykdoma greičiau dėl „viršūnių“ įgeidžio, o ne visuomenės labui.

„Reorganizacija tikrai būtų prasminga, jei vaikai ir tėvai būtų nepatenkinti esama sistema ar ugdymo kokybe. Tačiau taip nėra. Tiesiog esame spaudžiami Švietimo ir mokslo ministerijos sukurti tinklą pagal vieną kurpalių“, – nepasitenkinimo neslėpė pokalbinkas.

Tačiau ministerijos vizija, anot A. Klizo, nėra priežastis išdraskyti kelis dešimtmečius ar net pusšimtį metų senumo tradicijas turinčias mokyklas. Lemtingas šiuo atveju, pokalbininko nuomone, turėtų būti miestelio bendruomenės balsas.

Tuo metu rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius tvirtina, kad tinklo pertvarkos nauda neabejotina.

„Visa Europa jau seniai pasuko koncentrinio mokymo keliu. Į amžiaus grupes orientuotas ugdymas užtikrina daugiau dalykų pasirinkimo galimybių mokiniams, palengvina pedagogų darbą, leidžia ekonomiškiau tvarkytis aprūpinant mokyklas įranga ar ugdymo reikmenimis“, – aiškino švietimietis.

Be to anot jo, Gargždai nėra atskira respublika ir negali nepaisyti valstybės pasirinkto švietimo sistemos modelio bei teisės aktų.

„Pagal dabar galiojančius dokumentus, iki 2012 metų vidurinių mokyklų tipo neturėtų likti, o dabartinė miesto gimnazijos struktūra neatitinka Švietimo įstatyme numatytų kriterijų. Reformos vilkinimas tik dar labiau apsunkins pertvarkos procesą. Turime susimąstyti dabar“, – tikino A. Petravičius.

Įgyvendinti pertvarką derėtų sparčiau

Švietimo ir mokslo ministerija

Nevisapusiškas teisės aktų taikymas ir aiškinimas įtakoja siaurų interesų ar kelių mokyklų bendruomenių nenorą sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą Klaipėdos rajone. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija statusą įgijo 1996 metais, todėl gimnazija jau turėjo būti išsigryninusi iki 2000 metų, tačiau Savivaldybė nevykdė savo įsipareigojimų. Išimčių taikymas vienai ar kitai mokyklai, nesant realių priežasčių, pablogintų bendrą miesto mokyklų situaciją. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinis auditas atliko savivaldybėse bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos vertinimą. Ataskaitos išvadose pažymėta, jog dalyje mokyklų vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte nesiekia nustatyto mokinių skaičiaus vidurkio. Akivaizdu, kad be mokyklų tinklo pertvarkos „tuščių vietų“ skaičius dar labiau didės. Tai pareikalautų iš valstybės papildomų išlaidų, o kokybiškam mokinių ugdymui sąlygos būtų nepakankamos. Klaipėdos rajono savivaldybė turėtų sparčiau įgyvendinti Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.