Dėl Lietuvos narystės Šengeno zonoje lėktuvais į mūsų šalį atvyksiantys keleiviai bus suskirstyti į dvi grupes: paradoksalu, tačiau vadinamųjų trečiųjų šalių atvykėliamsoro uostuose sudarytos geresnės sąlygos nei Europos Sąjungos piliečiams.
Iššūkiai laukia ir kelių transporto kompanijų, kurios kartu su valstybinėmis institucijomis suką galvą, kaip įteisinti ne Šengeno zonos valstybių piliečių darbą.
Lietuviams – seniena
2006 metais ekspertai Tarptautiniam Vilniaus oro uostui nurodė Šengeno teisyno įgyvendinimo trūkumus ir pateikė savo rekomendacijas, nes minėtas oro uostas neatitiko keliamų reikalavimų. Oro uoste nebuvo modernios dokumentų tyrimo laboratorijos, tad šiam defektui pašalinti buvo skirta per 14 mln. litų.
Šiuo metu Vilniaus oro uostas laikomas saugiausiu Baltijos šalyse.
Finansinės injekcijos pasiekė ir Palangos oro uostą: vien ne Šengeno valstybių svečių terminalui pastatyti skirta per 11 mln. litų.
„Tai ir buvo pagrindinė problema – pritaikyti terminalus Šengeno ir ne Šengeno valstybių piliečiams. Senoji oro uosto pastato dalis skirta Šengeno, o naujoji – ne Šengeno valstybių keleiviams. Joje bus griežčiau vykdoma patikra, yra įsigyta specialios, labai modernios įrangos.
Kadangi artimiausiu metu turėtų būti vykdomi skrydžiai į Maskvą, terminalas nebus tuščias. Tiesą pasakius, ne Šengeno valstybių piliečiams skirtas terminalas net geresnis, nes jis – visiškai naujas”, – „Vakarų ekspresui” sakė tarptautinio Palangos oro uosto vadovas Leonas Kvietkauskas.
Papildomai 3,6 mln. litų skirta oro uoste dirbančių pasieniečių įrangai.
„Mums skirtumas bus toks: nebežiūrės pasieniečiai pasų, bet muitininkai dirbs, patikra vyks. Visgi į užsienio valstybę be dokumento skristi nepatartina. Yra įdiegta moderni duomenų sistema, keičiamasi informacija, tad ieškomas žmogus negalėtų prasmukti. Teisė patikrinti asmens tapatybę išlieka”, – sakė L. Kvietkauskas.
Vežėjai susirūpinę
Lietuvos vežėjai gali ir pasidžiaugti, ir pakrapštyti galvas dėl narystės Šengene. Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” Krovininio transporto skyriaus vadovas Gintautas Ramaslauskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad didžiausias galvos skausmas vežėjams – užsieniečiai vairuotojai.
„Žinoma, džiaugiamės, kad nebeliks eilių pasieniuose. Tačiau vien šiais metais buvo įdarbinta per 1,5 tūkst. vairuotojų iš vadinamojo trečiojo pasaulio valstybių. Kai tapsime Šengeno zonos nariais, kils problemų dėl to. Mes įdarbintųjų neatleisime, tačiau nauji darbuotojai kelia rūpesčių. Kaip juos įdarbinti, kokios procedūros, kaip suderinti viską su Migracijos departamentu? Dabar kaip tik bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija. Bus daug biurokratizmo”, – sakė jis.
„Sumažės turistų iš Rusijos ir Baltarusijos”
Gintaras DIDŽIOKAS, Europos Parlamento narys
Didžiausia narystės Šengeno erdvėje reikšmė piliečiams neabejotinai yra tai, kad į kitas Šengeno zonai priklausančias valstybes nares jie galės vykti be vizų ir be patikrinimo procedūrų. Teisė laisvai keliauti nepriklauso nuo kelionės tikslų, todėl piliečiai galės nevaržomai keliauti po visas Šengeno zonai priklausančias šalis tiek verslo, tiek asmeniniais reikalais. Be to, oro uostuose ir kai kuriais atvejais jūrų uostuose Šengeno erdvės piliečiai atskiriami nuo trečiųjų šalių piliečių – keliauti tampa dar patogiau.
Narystės Šengeno erdvėje naudą taip pat labiausiai pajus krovinių vežėjai, kuriems nebereikės gaišti laiko ilgose eilėse pasieniuose. Taigi laisvas asmenų judėjimas taps dar vienu veiksniu kuriant palankias sąlygas verslo plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Mūsų piliečiai galutinai galės jaustis visateisiais Europos šeimos nariais nes jų judėjimo laisvė bus traktuojama lygiai taip pat, kaip Vakarų Europos piliečių.
Lietuvos narystės Šengeno zonoje pasekmes pajus ir mūsų kaimynai – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Viena vertus, kadangi visos Šengeno valstybės narės išduoda vizas vienodomis sąlygomis, vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose valstybėse, o tai yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes. Kita vertus, dėl vienodos vizų išdavimo reglamentavimo tvarkos visose Šengeno erdvei priklausančiose šalyse nustos galioti dvišaliai susitarimai dėl vizų išdavimo tvarkos su trečiosiomis šalimis. Taigi viza visiems trečiųjų šalių piliečiams kainuos 60 eurų. Dabar vizos Lietuvos kaimynams kainuoja pigiau. Pagal dvišalį susitarimą Baltarusijos piliečiams – 5 eurus, Rusijos piliečiams – 35 eurus. Deja, 60 eurų didžiajai daliai mūsų kaimyninių valstybių piliečių yra bene pusė mėnesinių pajamų. Tai stipriai apribos šių šalių piliečių mobilumą. Be to, išaugusi vizų kaina ir dėl to sumažėjęs turistų iš Baltarusijos ir Rusijos srautas į Lietuvą neigiamai atsilieps Lietuvos įmonėms, besiverčiančioms turizmo verslu.
Faktai
* Šengeno sutarties pradžia laikomi 1985 metai, kai Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys pasirašė susitarimą, numatantį laipsnišką jų bendrų sienų kontrolės patikrinimą. Šis susitarimas leido visiems Europos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje – kirsti vidines valstybių sienas be imigracinės kontrolės.
* Valstybės narės pasilieka teisę tam tikram laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu iškiltų grėsmė šių valstybių saugumui ar viešajai tvarkai, pavyzdžiui, kilus pabėgėlių antplūdžio pavojui.
* Nuo šių metų gruodžio 22 dienos Šengeno zonos narėmis taps 10 naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių.
* Trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, turi teisę ne ilgiau nei tris mėnesius keliauti po ES.
* Šengeno pavadinimas kilo nuo Liuksemburgo miestelio Šengeno vardo.