Neišmanymas sugadina estetiką

Kokių klaidų dažniausiai pasitaiko lietuvių interjeruose? Apie tai LŽ teiravosi patyrusių architektų bei dizainerių.

Viena didžiausių naujakurių svajonių – įsirengti jaukius ir gražius namus. Apie tai dažnai pagalvoja ir tie, kurie ruošiasi atnaujinti seną būstą. Turintieji daugiau pinigų pagalbos kreipiasi į interjero specialistus, o taupesni ar lakesnės fantazijos gyventojai permainas ryžtasi įgyvendinti patys.

Pasitaiko atvejų, kai įgyvendintas svajonių projektas labiau nuvilia negu žavi. LŽ domėjosi, kokių estetinių klaidų dažniausiai pasitaiko kuriant savo svajonių namus.

Pasiduoda spontaniškumui

Nepriklausoma interjero dizainerė Šarūnė Degutytė sako, jog dažniausiai įsirengiantieji savo namus daro vieną esminę klaidą – neplanuoja darbų iš anksto, kuria spontaniškai ir neracionaliai.

„Kuriant būsto interjerą svarbiausia – viską gerai apgalvoti ir racionaliai suplanuoti. Kalbu ne tik apie patalpų planavimą, bet ir įvairių buities prietaisų išdėstymą, spalvų ir medžiagų parinkimą ir panašiai. Pastebėjau, jog daugelis interjerą kuria spontaniškai ir neatsižvelgia į būtiniausius dalykus. Viso to pasekmė – neskoningai ar net nepraktiškai įrengtas būstas, kuris dažnai nuvilia ir pačius šeimininkus. Blogiausia yra tai, jog vėliau net dizaineriui būna labai sunku, o kartais net neįmanoma, ištaisyti padarytų klaidų”, – LŽ pasakojo Š.Degutytė.

Nepriklausoma interjero dizainerė pastebi, jog Lietuvoje butų šeimininkai dažnai nori įgyvendinti tarpusavyje nesuderinamus interjero sprendimus. Pasitaiko atvejų, kad žmonės per vėlai suvokia einantys ne tuo keliu, tačiau ištaisyti klaidas jau būna neįmanoma net patyrusiam specialistui.

„Suprantu, jog ne visi gyventojai gali sau leisti samdyti interjero dizainerį. Tačiau prieš kuriant būsto viziją patarčiau bent trumpai šnektelti su specialistu. Konsultacija daug nekainuoja, tačiau gali padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų”, – dalijosi patarimais Š.Degutytė.

Neįmanomi įgyvendinti sprendimai

Architektas Tomas Gecas irgi laikosi nuomonės, kad lietuviai mėgsta svajoti apie nesuderinamus interjero dalykus. Jam pačiam ne kartą teko sulaukti užsakovų prašymų įgyvendinti neįmanomus interjero sprendimus.

„Architektui sukurti „skanų” ir racionalų interjerą yra beveik tas pats, kaip ir kulinarui gerą patiekalą, kuriame nieko netrūktų, bet ir nieko nebūtų per daug. Juk gaminant maistą yra tokių ingredientų, kurie tarpusavyje niekaip nedera. Tas pats ir su interjeru – yra tokių dalykų, kurių paprasčiausiai negalima suplakti”, – akcentavo patyręs architektas.

Trūksta originalių idėjų

Baldų ir interjero salono „Dalios baldai” bendraturtė Dalia Markevičienė irgi pastebi, kad lietuvių interjere neretai dominuoja monotoniškumas ir konservatyvumas. Pasak verslininkės, Lietuvoje yra daug gražiai įrengtų būstų, tačiau juose trūksta originalių idėjų. Be to, privačiuose interjeruose moteris pasigenda meno kūrinių, kurie, jos nuomone, gali pagyvinti bet kokio stiliaus namus.

„Šiandien vis daugiau žmonių gali sau leisti įsigyti butą ar namą ir puikiai jį įsirengti. Tačiau pastebiu, jog savarankiškai savo būstų interjerus kuriantys žmonės stokoja fantazijos, o galbūt – ryžto ar drąsesnių eksperimentų. Sunkiai skinasi kelią ir meno kūriniai. Lietuviai kažkodėl nelinkę jais puošti namų, nors užsienyje ši mada seniai yra prigijusi. Manau, kad meno nereikia vengti – jis tikrai pagyvina tiek modernaus, tiek klasikinio stiliaus interjerą”, – įsitikinusi D.Markevičienė.

Pradeda vertinti profesionalus

Interjero dizainerė Diana Kairiūkštienė sako, jog lietuviai dažnai estetinių būsto sprendimų ieško specializuotuose užsienio leidiniuose. Pamatę kažką įdomaus ar šiek tiek neįprasto, bando kopijuoti ir vizualinę informaciją perteikti interjere.

„Būna atvejų, kai pas mane ateina užsakovas, atsineša žurnalą ir prašo, kad jų namuose padaryčiau tą patį, kas pavaizduota viename ar kitame žurnalo puslapyje. Tačiau tai ne visada techniškai įmanoma padaryti. Todėl manau, jog nereikia aklai visko kopijuoti. Kita vertus, gerai, kad žmonės vis dažniau linkę sprendimų ieškoti kartu su specialistu”, – sako D.Kairiūkštienė.

Pasak architekto Artūro Asausko, mūsų visuomenėje situacija būsto estetikos atžvilgiu pamažu gerėja. Jo nuomone, siekdami išskirtinės, originalios gyvenamosios erdvės žmonės vis dažniau pasitelkia profesionalius architektus. „Kuomet būsto projektavimas tampa bendru kūrybiniu architekto ir užsakovo procesu, rezultatas tikrai gali virsti meno kūriniu”, – neabejoja A.Asauskas.

Jam pritaria ir jauna architektė Dovilė Bukauskaitė. Pastarosios teigimu, žmonės pas architektus vis dažniau ateina su įdomiomis idėjomis, iš anksto pasidomėję pasaulinėmis interjero mados tendencijomis.

„Manau, ilgainiui, kylant ekonominei gerovei ir keičiantis žmonių mentalitetui, individualumo poreikis dar sparčiau skverbsis į Lietuvos gyventojų namus”, – neabejoja D.Bukauskaitė.