Po trijų savaičių Vyriausybė apsispręs, ar patenkinti žydų specialistų reikalavimus dėl Šnipiškėse buvusių kapinių ribų.
Geofiziniai tyrimai, kuriuos numatyta atlikti siekiant nustatyti žydų kapinių ribas sostinės Šnipiškių rajone, kuriame šiuo metu statomi prabangūs gyvenamieji apartamentai, šiais metais, kaip planuota anksčiau, veikiausiai nebus pradėti. Darbus stabdo ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir žydų ekspertų Lietuvos specialistams keliami reikalavimai dėl tyrinėjamo ploto apimties, rangovinės organizacijos parinkimo ir turimos technikos patikimumo.
Vakar Vyriausybė atsižvelgė į tarptautinę nuomonę itin jautriu žydų kapinių klausimu ir nepatenkino specialistų prašymo nukelti geofizinių tyrimų terminą iki pavasario. Greičiausiai tai bus padaryta po trijų savaičių, paaiškėjus kai kurioms su statybomis susijusioms aplinkybėms. Viena jų – teismo sprendimas.
Atsakymas – kitąmet
Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, akivaizdu, kad žydų keliami reikalavimai gerokai pakeltų projekto kainą. „Nors gal padidintų pasitikėjimą, bet tai jau kitas klausimas”, – vakar sakė Vyriausybės vadovas. Anot jo, per ateinančias savaites bus nuspręsta, kaip elgtis toliau.
„Realiai darbus galėsime atlikti tik pavasarį. Jei jis bus ankstesnis – kovo mėnesį, jei ne – balandį”, – LŽ aiškino Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Juozas Mockevičius.
Jis prognozavo, kad galutinį atsakymą dėl kapinių ribų galima gauti iki kitų metų pabaigos. „Tik nežinia, ar jis visus tenkins”, – abejojo LGT vadovas.
Geofizinius darbus Šnipiškėse numatyta dirbti dviem etapais. Pirmiausia specialiais georadarais ketinama ištirti maždaug 1,1 hektaro teritoriją, nustatyti buvusių kapinių tvoros ribą ir atlikti archeologinius kasinėjimus.
Pasak J.Mockevičiaus, visi parengiamieji darbai jau baigti ir apie tai informuoti žydų ekspertai. „Pakvietėme juos stebėti lauko darbus ir tiesiogiai dalyvauti analizuojant duomenis. Tačiau ekspertai atsisakė motyvuodami tuo, jog mūsų parinktas tyrimų plotas per mažas. Jie taip pat pageidavo, kad rangovės darbus atliktų žydų bendrovė”, – pasakojo LGT vadovas. Jo teigimu, jei būtų atsižvelgta į žydų pageidavimus ir tiriamas plotas būtų keliskart padidintas, darbai užtruktų kur kas ilgiau ir kainuotų gerokai brangiau. „Kol kas tokio poreikio nematome. Juolab nereikia tikėtis, kad šie tyrimai parodys kokius nors stebuklingus duomenis, pagal kuriuos bus galima priimti galutinius sprendimus. Taip jokiu būdu nenutiks. Šiuos duomenis dar turės patvirtinti archeologiniai kasinėjimai”, – kalbėjo J.Mockevičius.
Tyrimas brangus
Paklaustas, ką geologai gali įžvelgti atlikdami geofizinius tyrimus, LGT vadovas atsakė, kad įmanoma aptikti medžiagų, infrastruktūrą ar požeminių komunikacijų, kurios savo elektromagnetinėmis savybėmis skiriasi nuo grunto. Tačiau šioje teritorijoje gruntas buvo kastas ne kartą, tad atskirti tvoros ar kapviečių elementus bus gana sudėtinga, o gal net neįmanoma.
Anot J.Mockevičiaus, lietus, sniegas, drėgmė keičia grunto elektromagnetines savybes, todėl tyrimo, kuris atliekamas naudojant elektromagnetinių bangų georadarą, rezultatai gali būti netikslūs. „Kapinių tyrimas – ne geologijos, o archeologijos objektas. Mūsų tyrimas tik leidžia sumažinti galimų kasinėjimų plotą”, – aiškino LGT direktorius. Jo teigimu, toks metodas gana brangus – vieno hektaro tyrimas kainuoja apie 90 tūkst. litų.
Vakar geologai prašė Vyriausybės iki pavasario atidėti tyrimų terminą, tačiau ši kol kas nesutiko. „Be geologinių, dar yra tam tikri tarptautinio bendradarbiavimo ir prestižo, galų gale pačių statybų teisėtumo klausimai, todėl nutarta palaukti tris savaites, kol paaiškės daugiau aplinkybių, ir tada priimti sprendimą”, – sakė J.Mockevičius. Jo nuomone, tyrimus galima atlikti ir nelaukiant žydų ekspertų, „tačiau reikia prognozuoti, kokią tai sukeltų reakciją”.
Sulaukta perspėjimų
Šnipiškių kapinių klausimą nagrinėja pernai gruodį premjero sudaryta ir šių metų vasarą performuota darbo grupė. Iki 2007-ųjų gruodžio pabaigos jai pavesta teikti Vyriausybei siūlymus dėl teritorijos, kurioje esą buvo Šnipiškių žydų kapinės, statuso ir kapinių įamžinimo.
Ginčai, kurioje vietoje veikė XIX amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, trunka nuo 2005 metų, kai grupė JAV žydų bendruomenės atstovų pasipiktino buvusių kapinių vietoje vykstančiomis statybomis. Tačiau verslininkai tvirtina prabangius apartamentus statantys ne kapinių teritorijoje. Stabdyti šiuos darbus yra rekomendavusi tarptautinė ekspertų komisija. Šiuo metu naujų pastatų teritorijoje nestatoma, laukiama Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.
LŽ ne kartą rašė, kaip jautriai į šias statybas reaguoja tarptautinės žydų organizacijos. Prieš kelias savaites JAV Kongrese įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame perspėjama, kad dėl statybų Šnipiškėse gali pašlyti Lietuvos ir JAV santykiai.