„Lietuvos geležinkelių” bendrovė vėl nusprendė nedidinti geležinkelio tranzito tarifų per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Tai iš karto teigiamai atsiliepė Kaliningrado uosto veiklai. Pagal Kaliningrado geležinkelių krovinių centro pranešimą į šį uostą apie 20 proc. padidėjo rugpjūčio antrosios pusės gabenamų krovinių paraiškų kiekis.
Atsakas Rusijos transporto ministrui
Į Kaliningrado sritį gabenamiems kroviniams 15 procentų pakelti tarifus „Lietuvos geležinkelių” bendrovė ketino nuo rugpjūčio 15 dienos. Didinti geležinkelių tarifus į Kaliningradą ne kartą prašė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos kompanijos. Kai per Rusijos teritoriją į Klaipėdos uostą gabenamiems kroviniams buvo taikomi gerokai didesni geležinkelio tarifai nei kroviniams, gabenamiems į Rusijos uostus, Klaipėdos uostas, palyginti su Kaliningrado uostu, atsidurdavo blogesnėse konkurencijos sąlygose.
Kas pasikeitė, kad „Lietuvos geležinkelių” bendrovė nusprendė nebedidinti geležinkelio tarifų? Greičiau tai yra ne tiek „Lietuvos geležinkelių” bendrovės noras, kiek Susisiekimo ministerijos, kuriai ji pavaldi, pozicija.
Apsisprendimą nulėmė rugpjūčio 9 dieną pasirašytas Rusijos transporto ministro įsakymas, kuriuo iš Kazachstano į Klaipėdos uostą gabenamiems juodiesiems metalams ir naftai suteikti Rusijos geležinkelių išskirtiniai tarifai.
Papildomos sąlygos menkina išskirtinį pasiūlymą
Iki šiol dėl didelių Rusijos geležinkelių tarifų iš Kazachstano nei metalai, nei nafta per Klaipėdos uostą nėra gabenami. Išskirtinis geležinkelio tarifas kroviniams iš Kazachstano lyg ir turėtų nudžiuginti Klaipėdos uosto krovos kompanijas. Tačiau ypatingo džiaugsmo nėra. Pirmiausia lengvatiniai tarifai nustatyti tik iki šių metų pabaigos. Jei per itin trumpą laiką ir pavyktų Kazachstane surasti gerą klientą, nėra garantijos, kad kitais metais lengvatinis tarifas vėl bus pratęstas.
Metalams gabenti iš Kazachstano nėra iškelta sąlygų. Tačiau geležinkelio tarifas gana didelis – 46 doleriai už toną.
Naftos kroviniui numatytos sąlygos. Jei nafta gabenama iš Kazachstano Aktau uosto Kaspijos jūra per Machačkalos uostą, taikomas 32 dolerių už toną tarifas. Kol kas tarp Aktau ir Machačkalos iš keturių suplanuotų keltų pastatytas ir plaukioja tik vienas. Machačkalos uostas yra neramiame Dagestano regione netoli Grozno. Ar Kazachstanas norės per šį regioną siųsti naftą?
Kai naftai gabenti naudojamos nuosavos arba nuomojamos cisternos, numatytas 24 dolerių už toną tarifas. Gabenti krovinius, laikantis šio tarifo, neįmanoma, nes privačių cisternų gabenti naftai Rusijoje beveik nėra.
Tačiau tiek Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), tiek „Klaipėdos naftos” bendrovės atstovai teigė, kad ieškos būdų, kaip pasinaudoti Rusijos suteiktais palankesniais geležinkelių tarifais kroviniams iš Kazachstano.
Uostas pasirengęs krauti be kamšačių
Žinia, kad „Lietuvos geležinkelių” bendrovė nedidins geležinkelio tarifų pagrindiniams kroviniams, kurie sudaro apie 60 proc. visų per Lietuvą į Kaliningradą gabenamų krovinių, palankiai sutikta Rusijos žiniasklaidos, kuri rašo apie transporto ir uostų problemas. „Lietuva atsidėkojo Rusijos Federacijos Transporto ministerijai”, – skelbia „SeaNews” pranešimo pavadinimas. Ta pati Rusijos jūrinių naujienų agentūra rugpjūčio 10 dieną skelbė, kad Rusijos transporto ministerija padės Klaipėdos uostui, kur atsiras tiek daug krovinių iš Kazachstano, jog netgi gali susidaryti kamšatys.
Klaipėdos uosto atstovai su tam tikra humoro doze vertino tokį pranešimą. Šiuo metu kamšatys dėl krovinių labiau būdingas reiškinys Rusijos uostams. Sudarius išskirtines geležinkelio tarifų sąlygas Rusijos uostams, kroviniai dažnai užstringa uostų prieigų geležinkeliuose.
Net jei Klaipėdos uoste žymiai didėtų Kazachstano juodųjų metalų ir naftos, Klaipėdos uostas sugebėtų juos pakrauti be sutrikimų. KLASCO turi didžiulę patirtį, kaip operatyviai krauti juodąjį metalą. Prieš 5-6 metus per Klaipėdą dar gabenta didžioji dalis Rusijos metalo. „Klaipėdos nafta” yra pasirengusi per metus krauti 2 mln. tonų naftos. Tačiau, esant reikalui, kaip teigė šios bendrovės vadovas Jurgis Aušra, ji galėtų padidinti pajėgumus.
Iki šiol neišnaudota Kaliningrado korta
Net jei Rusijos pasiūlyti išskirtiniai geležinkelio tarifai su tam tikromis sąlygomis kol kas ir nėra tokie naudingi, kaip pateikia Rusijos žiniasklaida, vis tiek Lietuvai reikėtų stengtis labiau pasinaudoti situacija, kad per mūsų šalį eina vienintelė geležinkelio atšaka, rišanti Kaliningrado sritį su Rusija. Apie tai, kad mūsų šalis nesugeba pasinaudoti Kaliningrado korta, ne kartą yra prabilę ir politikai. Deja, kartais tuščia politika dominuoja labiau nei logiški ir apskaičiuoti ekonominiai sprendimai.
Labai įdomi informacija išplaukė iš praėjusią savaitę Minske vykusio Baltarusijos transporto ministro Michailo Borovojaus ir Kaliningrado srities gubernatoriaus Vladimiro Jegorovo susitikimo. Jame buvo pateikti duomenys, kad šiuo metu Kaliningrado uostas gabena tik 2 proc. Baltarusijos jūrų krovinių, kai Ventspilio (Latvija) uostui tenka 50 proc., Klaipėdos – 21 proc., Nikolajevo (Ukraina) – 18 proc.
Pažymėta, kad pagrindinė priežastis – Lietuvos nustatyti dideli geležinkelio tarifai į Kaliningradą. Įvertinus, kad atstumai iš Baltarusijos į Kaliningradą ir Klaipėdą yra maždaug panašūs, nuvežti toną krovinių per Lietuvą į Kaliningradą kainuoja 20,76 dolerio, į Klaipėdą – 16,52 dolerio.
Dar liepą vykusiame Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikime Aleksandras Lukašenka teigė, kad Baltarusijos krovinių srautus reikia perorientuoti į Kaliningrado uostą. Jau dabar Rusijos ir Baltarusijos transporto ministerijų lygiu derinamos Kaliningrado uosto modernizavimo programos.
Tačiau ir toliau išlieka svarbiausias klausimas – Baltarusijos krovinių gabenimo į Kaliningradą geležinkelio tarifai per Lietuvą. Todėl jau minėtame Baltarusijos transporto ministro ir Kaliningrado srities gubernatoriaus susitikime pateiktas pasiūlymas, kad Baltarusijos kroviniai į Kaliningrado uostą turėtų būti permesti iš Ventspilio ir juos reikėtų dalintis su Klaipėdos uostu, kad Lietuva būtų suinteresuota nedidinti geležinkelių tarifų Baltarusijos kroviniams į Kaliningradą.
Vidmantas Matutis