Didžiosios Britanijos televizijos kanalas „BBC Two” sekmadienį parodė dokumentinį filmą apie buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų karininko Aleksandro Litvinenkos mirtį.
Kaip savo naujienų svetainėje rašo BBC, filme, kuris pavadintas „Labiausiai ieškomas žmogus Britanijoje” (Britain’s Most Wanted), daroma prielaida, jog jeigu verslininkas Andrejus Lugovojus buvo susijęs su nunuodijimu, jis galėjo tapti A.Litvinenkos nužudymo vykdytoju, to nenorėdamas, ir galėjo nežinoti, kad įberta medžiaga bus mirtina.
Į žinomo britų žurnalisto, Londono laikraščio „Sundy Times” korespondento Maskvoje Marko Franketti (Marko Frankečio), juostą yra įtrauktas interviu su pačiu A.Lugovojumi, kurį Britanijos prokuratūra laiko pagrindiniu įtariamuoju dėl A.Litvinenkos nužudymo, taip pat su buvusiu SSRS KGB karininku, Valstybės Dūmos deputatu Aleksandru Kondaurovu.
Filme taip pat kalbama su radijo stoties „Echo Moskvy” vyriausiuoju redaktoriumi Aleksejumi Venediktovu ir jo kolegomis žurnalistais Vladimiru Pozneriu ir Sergejumi Dorenka.
M.Franketti nedaro tvirtų išvadų, bet jam atrodo labai įdomi teorija, pagal kurią A.Lugovojus galėjo būti tik pėstininkas kur kas didesniame žaidime.
„Aš vis dar turiu labai daug klausimų Lugovojui dėl jo numanomo vaidmens nužudant Litvinenką, – pažymi Britanijos žurnalistas. – Dauguma jų susiję su teorija, kad jis įbėrė nuodų bet nežinojo, kad tai turės mirtinų padarinių. Ar galėjo jį pakišti Rusijos specialiosios tarnybos?”
Patvirtindamas savo versiją M.Franketti remiasi A.Venediktovo, kuris ėmė interviu iš A.Lugovojaus netrukus po A.Litvinenkos mirties, žodžiais, kad A.Lugovojus per pirmuosius interviu elgėsi taip, tarsi jam buvo ne visiškai aišku, į kokią situaciją jis pateko.
A.Lugovojus taip pat akivaizdžiai nuogąstavo dėl savo gyvybės, pažymėjo „Echo Moskvy” vyriausiasis redaktorius.
Be to, iš pat pradžių verslininkas savo noru atvyko į Britanijos ambasadą pokalbio, bet vėliau kategoriškai atsisakė bendrauti su britų atstovais.
Kaip teigia dokumentinio filmo autoriai, A.Lugovojui galėjo duoti medžiagos, kad jis įbertų Litvinenkai, pasinaudodami šio palankumu jam. Drauge A.Lugovojus galėjo būti įsitikinęs, kad tai ne mirtina radioaktyvi substancija, o vadinamasis tiesos serumas arba koks nors psichotropinis preparatas.
Buvęs KGB darbuotojas, dabartinis deputatas A.Kondaurovas sakė, kad jeigu jis būtų sumanęs tokią operaciją,vykdytojui visko nebūtų pasakojęs.
„Pavyzdžiui, jeigu aš būčiau paskirtas atlikti tokią operaciją, ir jeigu joje dalyvautų Lugovojus, aš papasakočiau jam kiek galima mažiau”, – sakė A.Kondaurovas. – Jam gali nervai neišlaikyti. Arba jis pasakys: aš buvau su juo pažįstamas, jis man po to naktimis sapnuosis. O kas bus, jeigu jam rankos ims drebėti ir jis išbers ne ten?”.
„Agentai visada naudojami, nesakant jiems visų operacijos smulkmenų. Jeigu jis kaip nors buvo su tuo susijęs, jis tikriausiai nežinojo galutinio tikslo. Tiksliau, jis nežinojo, kuo tai baigsis”, – mano deputatas, išdirbęs „organuose” 22 metus.
V.Pozneris netiki, kad valstybės vadovas iš tikrųjų davė nurodymą pašalinti savo oponentą. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad iniciatyvą galėjo parodyti kokie nors žemesnio rango specialiųjų tarnybų darbuotojai.
„Putinas yra pernelyg protingas, kad įsakytų nužudyti tokius žmones kaip Litvinenka ir Politkovskaja. Tai neduotų jam nieko, išskyrus problemas. Iš tikrųjų dideles, labai dideles problemas. Taigi aišku, kad tai buvo ne jis”, – sako V.Pozneris.
„Tačiau įsivaizduojant scenarijų, kad jis sėdi kabinete, pas jį ateina Federalinės saugumo tarnybos vadovas, ir Putinas piktinasi: „Tas Litvinenka… Man mirtinai nusibodo jo klausytis.
FST vadovas eina į savo kabinetą, sukviečia pavaldinius ir sako jiems: „Ar mes galime padaryti ką nors Litvinenkai? Kitas žmogus susikviečia jau savo pavaldinius, ir taip toliau, ir kažkas galiausiai sako: „Atsikratykime jo”. Ar galimas toks scenarijus? Taip, žinoma”, – svarstė V.Pozneris.
Pats A.Lugovojus interviu su M.Franketti dar kartą aiškiai pakartojo, kad nežudė A.Litvinenkos, nes neturėjo motyvų tai padaryti.
„Aš neturėjau motyvo. Aš turtingas žmogus. Mano verslas sėkmingas, turiu šeimą, man nereikia to daryti dėl pinigų ar iš keršto. Kad ir kaip žiūrėsi, aš neturiu motyvo”, – aiškino jis.
Pasak jo, niekas negalėtų „atvykti į Londoną, taip šaltakraujiškai nužudyti ir atrodyti visiškai ramus”.
A.Lugovojus teigia esąs tikras, jog jį pakišo, o vienas įtikimiausių A.Litvinenkos nužudymo užsakovų, jo nuomone, yra Britanijos specialiosios tarnybos.
„MI 6 norėjo jį nužudyti, kad diskredituotų Rusijos vadovybę”, – pabrėžė verslininkas.
A.Litvinenka, pabėgęs 2000 metais į Britaniją ir 2006 spalį gavęs šios šalies pasą, mirė pernai lapkričio 23 dieną Londono universitetinio koledžo ligoninėje. Po jo mirties Britanijos sveikatos apsaugos agentūros specialistai nustatė A.Litvinenkos organizme daug radioaktyvios medžiagos polonio-210.
Pasibaigus tyrimui Britanijos karališkoji prokuratūros tarnyba pateikė kaltinimus nužudymu A.Lugovojui.
Dėl „Litvinenkos bylos” pašlijo Maskvos ir Londono dvišaliai santykiai. Britanija išsiuntė iš šalies keturis Rusijos diplomatus, Rusija atsakė tuo pačiu.