Daugiabučiuose įsikūrusios policijos nuovados dažnam gyventojui gadina nervus dėl triukšmo ir šokiruojamų vaizdų. Tačiau kur kas didesnę grėsmę žmonių saugumui kelia į šias policijos įstaigas atnešami sprogmenys ar jų dalys.
Neseniai į vieną Vilniaus policijos nuovadą, įsikūrusią gyvenamajame name, buvo atneštas sprogdiklis. Tai ne pirmas atvejis, kai į šias įstaigas patenka sprogmenys ar jų dalys. Iki šiol nelaimių pavyko išvengti, bet grėsmė žmonių saugumui lieka, mat bet kuris sprogmuo gali būti pavojingas.
Tačiau nuovadų kaimynystėje įsikūrusių kai kurių gyventojų nepasitenkinimą dažniausiai kelia kiti su pareigūnų veikla susiję dalykai. Nuovadose nuolat lankosi įvairūs interesantai, čia atvežami sulaikytieji, šie triukšmauja. Tiesa, yra ir gyventojų, manančių, kad pašonėje dirbantys pareigūnai padeda jiems jaustis saugesniems. Pavyzdžiui, iš bendrabučio išsikėlus Vilkpėdės nuovadai, jo gyventojai ėmė skųstis, kad netvarkos ir chuliganizmo atvejų padaugėjo. Tačiau Pilaitės nuovados viršininkas Edvardas Kazanskas dėl tokios žmonių pozicijos nusiteikęs skeptiškai. „Žinoma, dieną įtartinos kompanijos prisibijo rinktis. Bet nuovados dirba iki 22 valandos, tad vėliau tvarkos ir nelieka”, – LŽ sakė jis.
Sovietmečio palikimas
Vilniuje šiuo metu yra septynios daugiabučiuose įsikūrusios nuovados. Anksčiau į jas visas buvo galima patekti per bendras laiptines. Dabar tokios laiptinės išlikusios tik dviejose nuovadose. Tačiau visoje Lietuvoje nuovadų, kurios neturi atskirų įėjimų, esama ne viena dešimtis.
Dauguma tokių nuovadų – dar sovietmečio palikimas. Tada jose buvo įsikūrę vadinamieji atraminiai punktai, kuriuose budėjo draugovininkai, dirbo apylinkių inspektoriai. Esą taip milicija stengėsi būti arčiau žmonių. Vėliau, maždaug 1998 metais, minėtose patalpose įsikūrė policijos nuovados. Pareigūnai turėjo suktis iš
skurdžių finansų. Atraminiai punktai priklausė savivaldybėms, tad pareigūnai juose kūrėsi pagal panaudos sutartis.
Galima evakuacija
Žmonėms griežtai nurodoma jokių rastų į sprogmenis panašių daiktų neliesti ir iškart kviesti pareigūnus. Tačiau vis dar būna, kad pats radėjas atgabena radinį į policiją. Dabar tokių atvejų sumažėję, bet prieš kelerius metų jų būta sočiai. Pavyzdžiui, kartą viena močiutė sprogmenį, įsidėjusi į rankinę, pareigūnams atvežė troleibusu.
Tokiais atvejais pareigūnai tuoj pat palieka patalpą, kurioje yra atneštasis daiktas, ir kviečia išminuotojus. Jei įtariama, kad užtaisas gana galingas, gali būti evakuotas visas, o išimtiniais atvejais ir aplinkiniai pastatai. „Policininkai visada privalo evakuoti žmones iš didesnės teritorijos, nei galėtų siekti sprogimo banga,” – LŽ sakė „Aro” rinktinės vadas Viktoras Grabauskas. Vadinasi, nuovadų kaimynai turi būti išvedami iš savo butų.
Vieni giria, kiti peikia
Gyventojų nuomonė dėl kaimynystėje įsikūrusių pareigūnų skiriasi. Mažiausiai skundžiasi tie, kurių laiptinėse įkurtos nuovados įsirengusios atskirus įėjimus. Tada gyventojai dažniausiai negirdi sulaikytųjų keliamo triukšmo ir nemato negražių vaizdų. Senyvi žmonės net džiaugiasi, kad, ištikus bėdai, nereikia toli važiuoti, mat pareigūnai čia pat.
Vilniaus miesto policininkų profesinės sąjungos vadovas Vladas Sanda tikino, kad nuovados daugiabučiuose – teigiamas reiškinys. Taip ne tik atbaidomi automobilių vagys, įvairios įtartinos kompanijos, bet ir sutaupoma transporto išlaidų. Norėdamas apžiūrėti nusikaltimo vietą pareigūnas į ją nueina pėsčias. Be to, jis tą vietą pasiekia kur kas greičiau negu iš kitos miesto dalies iškviestas policijos ekipažas.
Tačiau tokie pranašumai džiugina ne visus. Stanevičiaus gatvės 52-ajame name virš nuovados gyvenanti Valerija, LŽ paklausta, ar jai pareigūnų kaimynystė padeda, atsakė neigiamai. „Dažnai laiptinėje sutinkame įtartinų žmonių, čia nuolat renkasi kažkokios kompanijos, laiptine jie naudojasi kaip viešuoju tualetu. Negalime nė durų atidaryti. Dukra rašė į savivaldybę, skundėsi, bet niekas nepasikeitė”, – pasakojo pasipiktinusi moteris. Valerijai kartą esą net buvo grasinama. Kai gyventojai buvo sumanę įstatyti duris su telefonspyne, jiems buvę tiesiai šviesiai pasakyta, kad nevargtų, nes vis tiek išlauš. Name nuolat neveikia liftai, laiptinėje išdaužomos elektros lemputės. Tačiau jokios pareigūnų reakcijos Valerija tvirtino nepastebėjusi.
Skundžiasi dėl nuovadų
„Nežinau, ko mūsų gyventojams reikia, – skėsčiojo rankomis Vilniaus viešosios tvarkos tarnybos vadovas Vytautas Grašys. – Jie nori matyti policiją ir kartu nenori. Labai sunku jiems įtikti.” Tačiau Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Sigitas Mecelica LŽ patvirtino, kad gyventojų skundų dėl uniformuotų kaimynų sulaukiama nuolat. Dėl daugybės nepažįstamų lankytojų ir neretai jų keliamo triukšmo pavargę artimiausieji kaimynai prašo iškeldinti nuovadas. Pilaitės nuovados viršininkas E.Kazanskas LŽ sakė, kad jo vadovaujama nuovada užėmusi visą pirmą aukštą. Jie naudojasi bendra laiptine. „Kalbos net negali būti. Žinoma, gyventojai nepatenkinti. Grįžta namo, o čia policininkai laiptais tempia kokį dainuojantį girtuoklį. Triukšmas, ramybės drumstimas”, – pripažino E.Kazanskas.
Tik prieš porą metų į atskirą pastatą persikėlusios Pašilaičių nuovados viršininkas Rolandas Malaškevičius, prisiminęs ankstesnes sąlygas, sutiko, kad gyventojai tada galėjo į valias prisižiūrėti nemalonių vaizdų, tačiau užtikrino, kad jų saugumui niekas negrėsė.
Reikia statyti
„Mes suprantame gyventojus, kurie nepatenkinti, tačiau neturime kur perkelti pareigūnų”, – guodėsi VPK vadovas S.Mecelica. Policininkai tiesiog neturi tinkamų patalpų. Vilniuje dar neseniai buvo vienintelis specialiai policijai statytas pastatas Giraitės gatvėje, kur įsikūrusi Eismo priežiūros tarnyba. Beje, čia buvo perkelta ir ilgus metus nušiurusiame bendrabutyje vegetavusi Vilkpėdės nuovada. Prieš pora metų pagaliau į naujas patalpas persikėlė ir miesto VPK. S.Mecelica teigė, kad pareigūnus perkelti iš daugiabučių bus galima tik tada, kai išdygs nauji policijai skirti pastatai. Kada tai gali būti padaryta, VPK vadovas prognozuoti nesiryžo. Viskas priklausys nuo lėšų.
Sostinės policija statybas galėtų pradėti nors ir tuojau pat. Jau skirti žemės sklypai Antakalnio rajono P.Vileišio gatvėje ir Sietyno gatvėje Karoliniškėse. „Turime viziją, kokios sąlygos ateityje turėtų būti sudarytos policijai dirbti. Policijos departamentas jai pritaria. Tačiau pinigų kol kas nėra”, – LŽ sakė S.Mecelica. Jo teigimu, jau maždaug metus deramasi su Vilniaus savivaldybe, ir ši iš esmės pritaria pareigūnų siūlymams. Jei pavyks susitarti, dar reikės gauti Vyriausybės pritarimą. Siūlymus įgyvendinus, nuovadų ateityje turėtų visai nebelikti. Jos persikels į komisariatus kaip Prevencijos skyriai. „Nuovadas reikia naikinti ne tik dėl gyventojų nepasitenkinimo. Jose dažnai dirba 8-10 žmonių. Kai užpuola ligos, ateina atostogų, sesijų metas, tuose padaliniuose apskritai nelieka kam dirbti”, – aiškino S.Mecelica.
Estijos variantas
V.Sanda LŽ aiškino, kad Vilniuje nuovadų gal ir nereikėtų tiek daug. Jo manymu, rengdamiesi pokyčiams policijoje vadovai veikiausiai pasinaudojo variantu, pagal kurį šiuo metu dirba Estijos pareigūnai. Taline iš visame mieste buvusių policijos įstaigų liko tik keturios. Jos aptarnauja keturias Estijos sostinės teritorijas: šiaurinę, pietinę, rytinę ir vakarinę. Taip estai dirba jau apie porą metų. „Teko šių metų pavasarį kurį laiką padirbėti Estijoje. Sustambinus policijos įstaigas atsirado lėšų, buvo pastatyti nauji pastatai. Panašu, kad ten tokia praktika pasitvirtino”, – pasakojo V.Sanda.
S.Mecelica LŽ patvirtino, kad Vilniuje iš tiesų ketinama sujungti kai kuriuos policijos komisariatus, pavyzdžiui, pirmąjį su penktuoju. Tai iš dalies išspręstų daug problemų. Būtų taupomos lėšos, nes pareigūnams reikėtų mažiau važinėti, siuntinėti korespondenciją, sumažėtų administracijos.
Policija nori atsikratyti pastatų, kurie yra beviltiškai sukiužę, o jų renovacija greičiausiai kainuotų kur kas daugiau negu naujo pastato statybos. Senuosius pastatus veikiausiai būtų galima parduoti.