Prezidentas George’as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) pirmadienį pradės tris dienas truksiančią intensyvią diplomatinę veiklą dėl JAV remiamos taikos konferencijos ir susitiks su Izraelio ir palestiniečių lyderiais.
G.W.Bushas, kuris sekmadienį sakė, jog yra „asmeniškai įsipareigojęs” išspręsti dešimtmečius trunkantį Artimųjų Rytų konfliktą, atskirai priims Izraelio premjerą Ehudą Olmertą ir palestiniečių prezidentą Mahmudą Abbasą (Mahmudą Abasą), kurie savaitgalį atvyko dalyvauti minimoje konferencijoje, antradienį įvyksiančioje Anapolyje Merilande.
E.Olmerto atstovė Miri Eisin sakė, jog G.W.Bushas taikos klausimu daro visa, ką gali, kad prastumtų savo viziją dėl dviejų valstybių dviem tautoms.
„Prezidentas Bushas visada aktyviai buvo įsitraukęs į šias derybas. Jo dalyvavimas Anapolio susitikime ir jo dviejų valstybių vizija labai padidina mūsų ir palestiniečių gebėjimą daryti pažangą derybose”, – sakė ji.
M.Abbaso patarėjas Nabilas Shaathas (Nabilas Šaasas) sakė, kad „tai yra proga vėl atkreipti dėmesį į arabų ir Izraelio klausimą”.
Derybos Baltuosiuose rūmuose rengiamos abiem šalims stengiantis susitarti dėl bendro pareiškimo, kuriame būtų bendrais bruožais išdėstytas konflikto sprendimas ir kurį šalys nori pateikti per konferenciją.
JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) sekmadienį surengė trišalį susitikimą su Izraelio užsienio reikalų ministre Tzipi Livni (Cipi Livni) ir buvusiu palestiniečių premjeru Ahmedu Qurei (Ahmedu Kurija), kurie vadovauja derybininkų komandoms. Tai buvo paskutinės minutės bandymas pašalinti kliūtis deryboms dėl to dokumento.
Po sekmadienį vakare įvykusio parengiamojo abiejų derybininkų komandų susitikimo A.Qurei sakė, jog rimtai dirbama, kad būtų susitarta dėl bendro pareiškimo.
Tačiau Valstybės departamento atstovas Seanas McCormackas (Šonas Makormakas) perspėjo, kad nenustebtų, jei jiems nepavyktų išspręsti savo nesutarimų prieš konferencijos pradžią, ir pridūrė, kad jie galėtų darbą dėl to tęsti antradienį.
Antradienio susitikimui, kuris yra pirmasis rimtas postūmis dėl Artimųjų Rytų taikos epe pastaruosius septynerius metus, vadovaus G.W.Bushas, kuris stengėsi įtikinti dalyvauti konferencijoje maždaug 50 valstybių ir organizacijų, įskaitant įtakingas arabų valstybes.
„Lieku asmeniškai įsipareigojęs įgyvendinti savo viziją dėl dviejų demokratinių valstybių, Izraelio ir Palestinos, taikiai ir saugiau gyvuojančių viena šalia kitos”, – sakoma sekmadienį paskelbtame G.W.Busho pareiškime.
N.Shaathas sakė, jog palestiniečiai tikisi aiškaus tarptautinio įsipareigojimo iškart po konferencijos pagal „priimtiną darbotvarkę, daugiausia per metus”, pradėti derybas dėl nuolatinio taikos susitarimo.
„Po (2008 metų) lapkričio G.W.Bushas taps raiša antimi”, – žurnalistams sakė jis.
Didelis pastiprinimas konferencijai buvo Sirijos paskelbimas, kad ji jame dalyvaus. Į konferenciją, pademonstruodami paramą Artimųjų Rytų taikos deryboms, taip pat atvyksta kitų svarbių arabų valstybių, įskaitant Saudo Arabiją, atstovai.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Stephenas Hadley (Stivenas Hadlis) sakė, jog G.W.Bushas „labai aiškiai parodys, kad remia šias pastangas ir kad jos (bus) pagrindinis prioritetas likusį jo antrosios kadencijos laiką”, bet jokių sprendimų neprimes.
Tikslą pasiekti taiką iki G.W.Busho kadencijos pabaigos 2009 metų sausį išreiškė patys izraeliečiai ir palestiniečiai, ir tai nėra „formali darbotvarkė”, pridūrė jis.
Dideli izraeliečių ir palestiniečių nesutarimai dėl tokių svarbių klausimų kaip Jeruzalės, kurią abi šalys laiko savo sostine, statusas, būsimos Palestinos valstybės sienos ir palestiniečių pabėgėlių likimas, kol kas neišspręsti.
Taikos procesas yra įstrigęs nuo 2000 metų, kai JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) savo kadencijos pabaigoje bandė tarpininkauti dėl galutinio susitarimo.