Kino meistro skaičių magija

Lapkričio 18-ąją garsusis Rusijos kino režisierius, scenaristas, aktorius, poetas, dainų tekstų autorius Eldaras Riazanovas, jau 58 metus dirbantis kine, paminėjo savo 80-ąjį gimtadienį.

Tiesą sakant, tėvai gana vykusiai pavadino savo sūnų Eldaru – tarnybos Teherane garbei. Išvertus iš persų kalbos Eldaras reiškia „pasaulio valdovas”. Ir iš tikrųjų – jo darbai suvienija įvairiausių valstybių kino mėgėjus.

Vaikystėje Eldaras buvo neįtikimai didelis skaitymo mėgėjas. Kad užsiregistruotų miesto bibliotekoje netgi suklastojo moksleivio pažymėjimą ir iš trečioko tapo penktoku. O kad pagreitintų atestato gavimą, per 22 dienas eksternu išsilaikė 11 mokyklinių dalykų ir įstojo į Valstybinį S. A. Gerasimovo kinematografijos institutą.

Režisierių visą gyvenimą lydėjo skaičių magija. Visiems kas nors kada nors įvyksta pirmą kartą, tačiau Eldarui pirmieji kartai buvo ypatingi. Pirmąjį savarankišką filmą – dokumentinę juostą – jis nufilmavo 1951 metais. Meninis debiutas – „Karnavalo naktis” – 1956 m. netikėtai kritikams užėmė pirmąją vietą pagal žiūrimumą.

Skaičius 2 E. Riazanovui atneša ypatingą sėkmę. Savo diplominį darbą jis filmavo drauge su bendrakurse Zoja Fomina. Dokumentines juostas – kartu su Vasilijumi Katanianu. Dukart jis rinktas Rusijos nacionalinės kino akademijos „Nika” prezidentu. Dukart tapo valstybinės premijos laureatu (už „Likimo ironiją” ir „Tarnybinį romaną”).

Skaičius 3 Eldarui pirmiausia simbolizuoja tris didžiuosius jo mokytojus: Grigorijų Kozincevą, Sergejų Eizenšteiną ir Ivaną Pirjevą, padėjusį pradedančiajam režisieriui „Mosfilme”.

Ketvertas E. Riazanovo gyvenime pasitaikydavo itin dažnai. Keturis kartus jis bandė atsisakyti statyti „Karnavalinę naktį”. Keturi mėnesiai sugaišti „Saugokis automobilio” scenarijui parašyti. Tik iš ketvirto karto išsipildė režisieriaus svajonė dirbti kartu su Alisa Freindlich – taip gimė jų nepamirštamasis „Tarnybinis romanas”. 1988 m. televizija parodė E. Riazanovo dokumentinį ciklą „Keturi susitikimai su Vladimiru Vysockiu”. Daugelis jį žiūrėjo su įjungtais magnetofonais, kad išsaugotų kiekvieną žodį.

Penkerius metus E. Riazanovas pradirbo dokumentinių filmų ir kronikų studijoje. Filmavo Sachaline, Kamčiatkoje, Kurilų ir Komodorų salose. Gyvenimas bandytas pažinti kaip galima plačiau, o jaunatviška aistra kelionėms buvo patenkinta.

„Šeši vakarai su Jurijumi Nikulinu” – taip vadinosi TV pasakojimas apie nepakartojamą artistą. 1971 m. Eldaras įgyvendino savo svajonę ir atidavė pagrindinį vaidmenį J. Nikulinui filme „Seniai plėšikai”. Septintoji režisieriaus juosta – „Sėkmės zigzagas” – tapo įsimintina dėl tezės „Seniai žinoma, jog pinigai gadina žmogų. Tačiau jų stygius gadina dar labiau.” Taigi ir sustosime ties septynetu, mat šis skaičius laikomas laimingu.

Pripažintas komedijos meistras E. Riazanovas – tikras darbomanas. Jis nufilmavo 25 menines juostas, dešimtis dokumentinių ir televizinių ciklų, parašė keletą knygų, dirbo pedagogu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.