Benamis – nepavydėtinas statusas, tačiau kalbant apie futbolą net ištaigingiausioje viloje gyvenantis ir visuomenėje gerbiamas turtuolis neprilygs neoficialios Lietuvos benamių rinktinės žaidėjui – komanda antrus metus iš eilės laimėjo Europos benamių futbolo čempionatą.
Žemė – patalas, dangus – pastogė, vietoj taurelės – čempionų taurė.
Praėjusią savaitę Gdanske vykusiame trečiajame Europos benamių futbolo čempionate aukso medalius iškovojo ir titulą apgynė neoficiali Lietuvos rinktinė – šaliai atstovaujanti „Fenikso” komanda, finale 4:1 sutriuškinusi rusus.
„Futbolas pasirinktas kaip vienas iš būdų kovoti su socialinėmis negandomis. Europos ir pasaulio benamių čempionatuose žaidžia tarsi trijų kategorijų – pastogės netekusių, su narkotikais bei alkoholiu problemų turinčių – žmonių komandos. Mes – iš tų „pijokų”. Taigi, esame „kiečiausi” girtuokliai Europoje”, – sako vienas „Fenikso” įkūrimo iniciatorių, komandoje žaidžiantis bei ją treniruojantis kaunietis Stasys Pranevičius.
Kaip gėrė, taip ir žaidžia
S. Pranevičius pasakoja prieš kelis metus dalyvavęs Ukrainoje vykusiame su alkoholiu problemų turinčių žmonių seminare ir apie benamių čempionatus išgirdęs iš kolegų rusų.
„Jie ir pakišo idėją kurti komandą. Vos grįžęs su draugais pradėjome ją įgyvendinti ir netrukus jau turėjome komandą”, – sako jis.
Kad „Fenikso” futbolininkai dabar žaidžia taip pat gerai, kaip anksčiau gerdavo, ginčytis neverta. Be dviejų Europos čempionų titulų jie yra laimėję atvirąjį Rusijos čempionatą, dalyvauja pasaulio čempionatuose.
„Žaidžia ir buvę futbolininkai, ir verslininkai, kurie buvo per daug įnikę į alkoholį. Mes neskirstome – nors šiandien į komandą gali ateiti bet kas, jeigu tik nori mesti gerti – kelias į komandą jam atviras”, – pasakoja S. Pranevičius.
Į turnyrus šiuo metu vyksta 10-15 futbolininkų, tačiau komanda vienija daugiau žmonių, kurie užuot kėlę taurelę spardo kamuolį.
Mersedesai ir vilos – nesvarbu
Skamba paradoksaliai, tačiau Lietuvai atstovaujanti benamių komanda verčiasi pati ir sugeba nuvykti net į tokias šalis, į kurią vidutinį atlyginimą uždirbantis lietuvis kelionės tikrai neįpirktų. Pavyzdžiui Pietų Afrikos Respublika, kurioje pernai vyko pasaulio čempionatas.
Kaip ir dera benamiams, komanda verčiasi pati.
„Kaip ir sakiau, komandoje žaidžia ir verslininkai. Iš pradžių bandėme pagalbos prašyti Lietuvos futbolo federacijos, tačiau ši mus ignoruoja, laiko apsimetėliais. Esą ir taip gerai gyvenam. Nesupranta žmonės, kad ne socialinė padėtis čia svarbiausia. 10 „mersų” ir 5 namus gali turėti, bet jeigu turi problemą su alkoholiu, visa tai netenka reikšmės”, – sako S. Pranevičius.
Vienintelė parama, anot jo – iš Kauno valdžios gautos suvenyrinės kepurėlės bei šalikai.
Organizuoja žurnalistai
Pirmasis benamių pasaulio čempionatas prieš 5 metus surengtas Austrijoje. Į jį susirinko keli šimtai alkoholikų, narkomanų ar dėl įvairiausių priežasčių pastogės netekusių nelaimėlių.
Jas organizavo laikraščių, už kuriuos gautos lėšos skiriamos benamiams remti, asociacija.
„Mes negalime pakeisti benamių žaidėjų gyvenimo materialinės pusės, bet galime padėti įveikti psichinius ir psichologinius veiksnius”, – 2002-aisiais sakė Austrijos miesto Graco laikraščio „Megaphon” darbuotojas austras Haraldas Šmitas.
Po pirmojo čempionato iš visų, čempionate dalyvavusių žmonių, 31 jau vėl turėjo darbą, pusšimtis pakeitė savo gyvenimo būdą – vėl lanko mokyklą arba atlieka reabilitaciją.
„Žiniasklaidos dėmesys milžiniškas. Į praėjusį čempionatą susirinko šimtai žurnalistų, 26 televizijų atstovai, rungtynes per televiziją transliuodavo tiesiogiai. Žiūrovų – tūkstančiai, tarp jų – futbolo žvaigždė, tokie kaip brazilas Euzebijus, UEFA atstovai, kai kuriems susitikimams teisėjauja garsiausi pasaulio teisėjai”, – įspūdžiais iš pernai Keiptaune vykusio pasaulio čempionato dalijosi S. Pranevičius.