Nebebūsime Europos antrarūšiai

Sparčiai artėjanti Lietuvos narystė Šengeno zonoje jau susuko galvas persitvarkymo laukiantiems pasieniečiams bei darbo rinkos stebėtojams, kuriems teks kovoti su nelegaliais darbuotojais iš vadinamojo trečiojo pasaulio šalių.

Sudužus į šipulius vidinėms Europos Sąjungos (ES) sienoms, Lietuvai teks milžiniška atsakomybė saugant išorinę Bendrijos sieną, tad tam ES skyrė kosmines sumas: pagal skirtų lėšų kiekį mūsų valstybė iš naujųjų ES narių yra trečia po Lenkijos ir Vengrijos.

Tačiau narystė Šengene neįpareigoja išgriauti visų pasienio postų: dauguma jų liks, nes gali prireikti grąžinti pasų kontrolę, tarkime, per 2011 metais mūsų šalyje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą.

Milijonų lietus

Lietuvos pasiruošimas narystei Šengene – šimtus milijonų litų kainavęs procesas, kurio finale šį mėnesį Europos Parlamentas paskelbė, kad jau nuo gruodžio 22 dienos lietuviams vykstant į bet kurią ES valstybę Lenkijos bei Latvijos pasieniuose nebereikės pareigūnams pateikti dokumentų.

Kad taptų Šengeno nare, per ypač trumpą laiką, 2004-2006 metus, Lietuvai reikėjo panaudoti 616 mln. litų.

Milijonai davė didelę naudą pasieniečiams, policijai, nes už ES lėšas nupirkta nemažai moderniausios įrangos, pagerintos darbo sąlygos, patirties įgavo ir valstybės tarnautojai.

Nebeliks postų

Daugiausiai pasikeitimų dėl narystės Šengeno zonoje laukia Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų.

Ne maža dalis jų jau yra gavę atleidimo iš darbo dokumentus, nes, nebelikus sienų su Latvija ir Lenkija, naikinami kontrolės postai. Pavyzdžiui, visai neliks Lazdijų užkardos.

Ten, kur postai liks, jie bus vadinami kontaktiniais – pareigūnai galės keistis informacija ir operatyviai reaguoti.

VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis „Vakarų ekspresą“ patikino, kad atleidžiami pareigūnai VSAT sistemoje šimtu procentų gaus naujas pareigas.

„Kadangi Šengeno zonos pasieniečiams keliami kitokie, didesni reikalavimai, skiriasi ir darbo specifika, pareigūnai gali gauti aukštesnes pareigas. Žinoma, gali kilti problemų. Pavyzdžiui, pasienyje su Rusija, Baltarusija apsauga stiprinama, reikės daugiau pareigūnų, tačiau vargu ar kas vyks ten dirbti iš, tarkime, Skuodo rajono. Pareigūnams reikės keisti profilį“, – sakė jis.

Pajūris – pasirengęs

Pasak pajūryje dirbančios VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) vado Vainiaus Budino, šios rinktinės pareigūnai nebus atleidžiami ir jų skaičius nesikeis.

„Nuo 2008 m. pradžios bus įkurtas naujas padalinys – Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrius. Pareigūnai, turintys atitinkamą išsilavinimą, galės dalyvauti atrankoje dirbti šiame skyriuje. Užkardose naujas skyrius turės savo poskyrius, kuriuose dirbs šiuo metu dokumentus pasienio postuose tikrinantys pareigūnai“, – „Vakarų ekspresą“ informavo jis.

Paklaustas, ar keisis pasienio kontrolė, vadas teigė, kad šiuo metu PAR esančios 4 užkardos ir toliau vykdys savo funkcijas.

Pajūrio pasieniečiai įsigijo ir nemažai naujo technikos, rekonstruota krantinė Kopgalyje. Uosto užkardoje už 7,6 mln. litų įrengta sulaikytų automobilių aikštelė, administracinis, automobilių apžiūros pastatai, garažai, automobilių stoginės.

Už 33,3 mln. litų Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Nemirsetoje, Šventojoje ir Rusnėje pastatyti 6 radiolokaciniai bokštai. Pasieniečiai įsigijo katerių, greitajam reagavimui skirtų skuterių, modernizuoti laivai, juose įdiegta gaisro gesinimo sistema.

Į Vokietiją – kaip į Smiltynę

Paklaustas, kaip keisis patikra tarptautiniame keleiviu terminale, pajūrio pasieniečių vadas teigė, kad nuo Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę dienos reguliarūs susisiekimai keltais tarp ES šalių narių bus laikomi vidaus sienomis ir asmenų kontrolė, jiems kertant sienas, paprastai atliekama nebus, išskyrus atvejus kai yra pavojų susijusių su saugumu ir nelegalia migracija.

„Tokiais atvejais įlipantiems ir išlipantiems keleiviams gali būti taikomas patikrinimas. Todėl keltų reisai į ES uostus iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ Jūrų perkėlos terminalo bei UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ bus laikomi kaip vidiniai. Tam tikslui šiuo metu steigiami Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriai“, – teigė PAR vadas.

Keleivių aptarnavimo ir pervežimo jūriniais keltais bendrovės „DFDS LISCO“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys mūsų dienraščiui teigė, kad Lietuvai tapus Šengeno nare, nuvykimas į, tarkime, į Vokietijos miestą Zaznicą tarptautiniu keltu prilygs persikėlimui iš Klaipėdos į Smiltynę.

„Mūsų perkėloje nebeliks keltų linijos į Rusijos miestą Baltijską, tad visi reisai – tik į Šengeno zonos nares. Visgi keleivių terminalas yra paruoštas keleivių kontrolei“, – sakė jis.

„Šengeniniai“ šuniukai

Narystė Šengene Lietuvą įpareigojo ne tik įdiegti moderniausias technines priemones, paruošti pareigūnus, bet ir įsigyti elitinių, vadinamųjų „Šengeninių“ šuniukų.

Letuvos policijos kinologijos centras iš Šengeno priemonės lėšų 2006 metais jau įsigijo 34 šuniukus: 10 belgų aviganių malinua ir 24 vokiečių aviganius. Belgų aviganiai buvo išveisti Lietuvos veisėjų, o vokiečių aviganiai parsivežti iš Slovakijos.

Už šuniukus sumokėta per 40 tūkst. litų. Specialistai teigė, kad gauti gerą, tarnybai policijoje tinkamą šunį nėra paprasta. „Šengeniniams“ šuniukams prieš tai buvo atliktas elgsenos ir instinktų vertinimo testas.

Greta Klaipėdos esančiame Pajūrio regioniniame parke už 10,5 mln. litų buvo įrengtas kinologijos pastatas su šunų voljerais, dresavimo takeliu, šaudykla. Už ES pinigus Klaipėdos pasieniečiai įsigijo vieną vokiečių aviganį iš Čekijos veislyno. Tai turėtų būti išugdytas tarnybinis šuo, kuris mokomas narkotinių medžiagos ir žmonių paieškos. Ateityje planuojama įsigyti ir daugiau „Šengeninių“ šuniukų.

„Grėsmė – nelegalus darbas“

Eugenijus GENTVILAS, Europos Parlamento narys

Lietuvos priėmimas į Šengeno erdvę svarbus politiškai. Lietuva tampa lygiateise su dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių laisvo piliečiu judėjimo požiūriu. Iki šiol, nors ir buvome ES nare, šiuo aspektu dar buvome antrarūšiai. Dabar – jau tokie, kaip ir visi kiti, išskyrus tuos, kurie patys nenori būti Šengeno erdvėje, pavyzdžiui, Didžioji Britanija.

Naujų šalių priėmimas yra didelis žingsnis, realizuojant vieną iš svarbiausiu Maastrichto kriterijų – laisvą asmenų judėjimą ES ribose. Formaliai jis jau ir šiandien laisvas, bet nuo gruodžio 22 d. jau atkris net ir paskutiniai formalūs skirtumai tarp senųjų ir naujųjų nariu Sąjungos.

Lietuvai tapus Šengeno nare, praktiškai musu žmonėms pasikeis nedaug kas – juk iš tiesų nebūdavo sunku kelias minutes pastovėti prie langelio, kol patikrins tavo pasą. Manau, tai daug svarbiau psichologiškai, moraliai ir politiškai.

Rimtos permainos bus su tūkstančiais žmoniu, kasmet atvykstančiais dirbti į Lietuvą iš Nepriklausomos valstybių sandraugos šalių, Kinijos, kitur. Iki šiol, patekę į Lietuvą ir gavę darbo leidimą, jie negalėdavo išvykti į jokią kitą ES valstybę. Dabar, pakliuvę į Lietuvą, kartu jie pakliūna į plačią bevizę erdvę, tad galės laisvai keliauti ir po kitas Šengeno zonos valstybes. Čia atsiranda pavojus, kad jie nutars ne tik keliauti, bet ir dirbti turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, nors darbo leidimą turi tik darbui Lietuvoje. Ši padėtis – rimtas iššūkis visoms Šengeno šalims, saugančioms darbo rinką nuo nelegalaus darbo.

Neatmetu galimybės, kad papildomų problemų gali kilti ir Lietuvos darbo rinkoje. Tarkime, Rusijos pilietis turi darbo leidimą Latvijoje, bet, pasinaudojęs beviziu režimu, lengvai pateks į Lietuvą ir čia galės pradėti nelegaliai dirbti, nes čia galima daugiau uždirbti. Tad nauji iššūkiai laukia jau nebe pasienio tarnybų, bet darbo rinką prižiūrinčių institucijų – Darbo inspekcijos, kitų įstaigų.

Rytoj skaitykite: kaip narystei Šengene pasirengę oro uostai ir su kokiomis kliūtimis susidurs vežėjai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Nebebūsime Europos antrarūšiai"

  1. gražina

    šaunuoliai senai taip reikėjo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.