Nuo kitų metų vidurio į gretimą Lenkiją bus galima nuvykti ne vien per Kalvarijos bei Lazdijų postus, bet ir nedideliais kaimų keliais, kurie prieš 60 metų buvo išardyti.
Apie šių kelių „prikėlimo” galimybes ne kartą buvo kalbėta įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vadovų, pasienio gyventojų susitikimuose. Mat kitapus valstybės sienos gyvena labai daug lietuvių.
Vyko per Gardiną
1948 metais sovietų užtvertos spygliuotos tvoros, iškasti grioviai ne vieną dešimtmetį skyrė ne tik kaimynus nuo kaimynų, bet net ir šeimų narius. Ilgus dešimtmečius, jei kam ir pavykdavo gauti leidimus nuvykti pas gretimoje valstybėje, vos už keleto ar keliolikos kilometrų gyvenančius artimuosius, važiuoti pas juos privalėjo per Gardiną, esantį už keleto šimtų kilometrų. Situacija kiek pakito Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Tada atsivėrė galimybės šalį kaimynę pasiekti per du pasienio postus, automobilių keliais per Lazdijų, Kalvarijos, bei Mockavos geležinkelio postą.
Lenkai pasirengę
„Nemanau, kad to užtenka. Mūsų žmonės nori bendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais, plečiasi kultūriniai ryšiai ir važinėti per postus – ne visuomet yra patogu. Juoba kad senoliai dar gerai prisimena, jog Lietuvą ir Lenkiją kitados jungė ne vien šie du automobilių keliai, bet ir dar gausybė nedidelių kelių, kurių nemaža dalis mūsų pusėje išlikusi”, – LŽ teigė Lenkijos Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Romas Vitkauskas.
Anot jo, šiemet, gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, Lenkijoje esantys keliai buvo atnaujinti ir pritaikyti automobilių eismui, dabar laukiama, kol tą patį padarys ir Lietuva.
Tačiau čia dabar želia krūmai ar tyvuliuoja sovietmečiu iškasti grioviai, kadaise žymėję valstybės sienos zonos ribas.
Dar liko kliūčių
„Tikimės, kad per žiemą bus baigti rengti techniniai dokumentai, o pavasarį jau galės prasidėti ir konkretūs darbai”, – LŽ sakė pasienio kelių sujungimo projektą kūrusio euroregiono „Nemunas” Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius.
Didžiausiu darbų trukdžiu G.Skamaročius įvardijo tai, kad ant kelių tąsos esantys brūzgynai ar apleistos pievos priskirti valstybiniam miškų fondui, tad reikia tuos ruožus „išimti” iš šio fondo ir pakeisti žemės paskirtį. Tam yra būtinas Vyriausybės pritarimas.
Yra numatyta atstatyti 12 kelio ruožų Lazdijų, Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijose. Ilgiausia atkarpa siekia 2 kilometrus, o kitos tėra tik 200-300 metrų ilgio. „Kiek kelių bus iš tikrųjų atkurta, kol kas sunku pasakyt, nes patį 2,2 mln. eurų (7,59 litų) vertės projektą rengėme dar 2005 metais ir galimas išlaidas skaičiavom to meto statybos darbų kainomis. Šios dabar kur kas didesnės. Tuos ruožus, kuriems nepakaks lėšų iš šio projekto, atkursime pasinaudodami kito projekto lėšomis”, – teigė G. Skamaročius. Jis užsiminė, kad iš projekto lėšų ne vien keliai bus atstatyti, bet ir išleisti atkurtų kelių tinklą pristatantys žemėlapiai.
Magistralė netraukia
„Lenkijoje pastaruoju metu labai populiarus dviračių turizmas. Neabejoju, kad netrukus jo populiarumo banga pasieks ir Lietuvą. Tačiau dviratininkai važinėti „VIA Baltica” magistrale vengia, nes yra labai pavojinga ir nesveika – reikia kvėpuoti automobilių išmetamosiomis dujomis. Nedideli vietiniai keliai tam labai pasitarnautų. Ir ne tik dviratininkams, bet ir kitiems keliautojams motociklais ar automobiliais. Visi nori ramesnių kelių, sustoti pailsėti prie vaizdingesnių ežerėlių”, – sakė R.Vitkauskas.