Opozicijos sprendimas boikotuoti prezidento rinkimus aštrina Libano krizę

Libane politinė krizė dar labiau paaštrėjo, kai Sirijos remiama opozicija pareiškė, kad ji boikotuos penktadienį numatytus prezidento rinkimus.
Prosiriško prezidento Emileio Lahoudo (Emilės Lahudo) kadencija baigėsi vidurnaktį.

Prancūzų vadovaujamai tarpininkų grupei nepavyko pasiekti, kad Sirijos įtakai besipriešinantys parlamentarai ir Damasko remiamos grupės, tarp jų ir „Hizbollah“, susitartų dėl E.Lahoudo įpėdinio.

Antisiriška dauguma planuoja dalyvauti rinkimuose parlamente, nepaisydama boikoto, dėl kurio nepavyks pasiekti dviejų trečdalių kvorumo, reikalingo jau keturis kartus atidėtam balsavimui.

Daug kas būgštauja, kad pasitraukus E.Lahoudui, gali susidaryti dvi priešiškos administracijos. Be to, šalyje, vis dar mėginančioje atsigauti po 1975-1990 metų pilietinio karo, vėl gali prasiveržti smurtas.

„Tai kelia didelį nerimą, – sakė taksi vairuotojas, kuris prisistatė tik Mohammado (Mohamado) vardu. – Mes išmokome tikėtis blogiausia ir ši (aklavietė) gali paversti šalį liepsnomis“.

Naktį Beirute buvo dislokuota tūkstančiai Libano policininkų ir karių su šarvuočiais. Vieni iš jų išsidėstė palei gatves, vedančias į parlamentą, kiti saugojo vyriausybės pastatus ar pastatė patikrinimo postus.

Papildomų saugumo priemonių buvo imtasi ir aplink penkių žvaigždučių viešbutį, kur pastaruosius du mėnesius būgštaudami dėl savo gyvybių su apsauga gyvena antisiriškų pažiūrų įstatymų leidėjai.

Per pastaruosius trejus metus Libaną sukrėtė apie 30 sprogimų, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių, įskaitant aukšto rango antisiriškų pažiūrų politikus ir žurnalistus.

Armija perspėjo nekurstyti jokių vidinių kovų. Abi pusės kaltina viena kitą apginkluojant savo šalininkus.

E.Lahoudas ginčija Vakarų remiamos ministro pirmininko Fouado Sinioros (Fuado Sinioros) vyriausybės teisėtumą. Manoma, kad prieš palikdamas savo tarnybą jis imsis kokių nors žingsnių.

E.Lahoudas neatskleidė, ką jis darys. Tačiau anksčiau buvęs kariuomenės vadas svarstė idėją prezidento postą perduoti dabartiniam armijos vadui generolui Micheliui Suleimanui (Mišeliui Suleimanui). Valdančioji koalicija tokiam žingsniui nepritartų.

Pagal Libano valdžios pasidalijimo tarp religinių bendruomenių sistemą, prezidentas turi būti krikščionis maronitas.

Antisiriška dauguma tvirtina, kad F.Sinioros vyriausybė turėtų automatiškai perimti prezidento galias, kol bus išrinktas naujas valstybės vadovas. Tokiai idėjai pritaria ir Europos ministrai, tarpininkaujantys Beirute.

Kai kurie valdančiosios koalicijos nariai pasisako už tai, kad jų dauguma išrinktų prezidentą ir be susitarimo. Opozicijos šaltiniai perspėja, kad toks žingsnis baigsis konfliktu gatvėse.

Jungtinės Valstijos ir jos vietos sąjungininkai dėl aklavietės kaltina Siriją. „Hizbollah“ ir jos sąjungininkai krikščionys tvirtina, kad JAV remiama dauguma nori atimti iš jų teisėtą valdžios dalį, ir kaltina Vašingtoną bandymais kontroliuoti Libaną.

Žlugus naujausiems tarpininkavimo bandymams, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard`as Kouchneras (Bernaras Kušneras) ketvirtadienį išvyko iš Beiruto.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.