Praėjus metams nuo buvusio rusų agento Aleksandro Litvinenkos nužudymo, jo mirties aplinkybių tyrimas pateko į aklavietę, o Didžiosios Britanijos ir Rusijos santykiai taip atšalo, jog primena šaltąjį karą.
Radioaktyvia medžiaga nunuodyto A.Litvinenkos mirtis 2006 metų lapkričio 23 dieną iš pradžių Londone sukėlė siaubą, o vėliau, policijai paskelbus, kad tai buvo žmogžudystė, ir dėmesiui nukrypus į rusus, – vis didėjusį pasipiktinimą ir diplomatinę įtampą.
Buvęs šnipas, neseniai Didžiosios Britanijos pilietybę gavęs Vladimiro Putino režimo kritikas, mirties patale dėl nunuodijimo apkaltino Rusijos lyderį, bet Kremlius šį kaltinimą atmeta.
Penktadienį, per A.Litvinenkos mirties metines, jo našlė Marina, tėvas Valteris, buvęs atstovas Aleksandras Goldfarbas ir Britanijoje gyvenantis oligarchas Borisas Berezovskis prie ligoninės, kur jis mirė, vėl perskaitys tą jo pareiškimą, kurį jis parašė prieš mirtį.
Tarp diplomatinių pasekmių buvo abipusis diplomatų išsiuntimas, kuris priminė sovietinius laikus, be to, Maskvai atsisakius išduoti pagrindinį bylos įtariamąjį Andrejų Lugovojų, Londonas įvedė vizų suvaržymus.
Buvęs agentas, verslininkas A.Lugovojus tebėra Rusijoje, dažnai bendrauja su žiniakslaida ir net siekia tapti parlamentaru.
„Gegužę paprašėme išduoti Andrejų Lugovojų ir nesame pasirengę spėlioti rezultatų”, – sakė karališkosios prokuratūros atstovas.
Rusijos prokurorai Skotland Jardo tyrimą yra pavadinę „neobjektyviu ir kupinu prieštaravimų”.
Tačiau britų vyriausybė sako, kad vis dar spaudžia Maskvą šiuo klausimu.
„Ir toliau pasitaikančiomis progomis keliame šį klausimą per dvišalius susitikimus su Rusijos valdžia”, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Nors diplomatinis spaudimas išlaikomas, griežtesnių priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas, šiuo metu tikriausiai nebus, nes britai Rusijoje turi komercinių interesų, sakė šaltinis vyriausybėje.
Tarp interesų Rusijoje turinčių kompanijų yra naftos sektoriuje dirbančios BP ir „Shell”, kalnakasybos gigantė „Peter Hambro”.
„Manau, kad britų vyriausybė padarė visa, ką galėjo, – žurnalistams sakė A.Goldfarbas. – Bet britų sankcijų neparėmė Europos šalys ar JAV. Nors jos padarė pareiškimą, iš esmės tai laikė britų ir rusų reikalu”.
A.Litvinenkos našlė Marina anksčiau šį mėnesį apkaltino V.Putiną blokuojant tyrimą ir sakė, kad Rusijos prezidentas suteikė „įtariamajam visą Rusijos valstybės svorį”.
„Rusija elgiasi taip, lyg Litvinenkos reikalo nebebūtų”, – sakė Rusijos politikos apžvalgininkas Viktoras Kremeniukas iš Maskvoje įsikūrusio JAV ir Kanados instituto.
Jis pažymėjo, kad A.Lugovojus atsisako bendradarbiauti su britais ir įrodyti savo nekaltumą, nors jam mesti rimti kaltinimai.
Jevgenijus Volkas iš Paveldo fondo sakė, kad A.Lugovojus visai gali su ultranacionalistų partija LDPR patekti į parlamentą, ir pridūrė: „Jei Lugovojus bus išrinktas, tai dar labiau pakenks Rusijos įvaizdžiui Vakaruose”.