Mirė prancūzų baleto choreografas Bejart’as

Būdamas 80 metų mirė prancūzų baleto choreografas Maurice’as Bejart’as (Morisas Bežaras), pranešė Šveicarijos Lozanos miesto baleto trupės, kuriai jis 20 metų vadovavo, pareigūnai.

„Jis anksti šį rytą mirė Lozanos ligoninėje“, – sakė atstovė Roxanne Aybek (Roksan Aibek).

„Informuojame šokėjus. Oficialus pranešimas bus paskelbtas 14 val. (15 val. Lietuvos laiku)“, – sakė Ericas Trolis (Erikas Trolis), baleto trupės BBL administratoriaus pavaduotojas.

Jokių detalių apie M.Bejart’o mirties aplinkybes jis nepateikė.

M.Bejart’as praėjusią savaitę jau antrą kartą per mėnesį buvo paguldytas į ligoninę dėl širdies ir inkstų veiklos sutrikimų.

1987 metais M.Bejart’as iš Briuselio persikraustė į Šveicariją, kur Lozanoje įsteigė trupę. 35 jos šokėjai šiuo metu repetuoja naują spektaklį „Aplink pasaulį per 80 minučių“ (Around the World in 80 Minutes), kurio premjera Lozanoje turi įvykti gruodžio 20 dieną.

1927 metų sausio 1-ąją Marselyje gimęs M.Bejart’as, kurio tikrasis vardas yra Maurice’as Berger (Morisas Beržė), studijavo šokį Londone ir Paryžiuje, o 6-ajame dešimtmetyje tapo iškiliu avangardiniu choreografu.

Jis pasikeitė savo pavardę Armande Bejart (Armand Bežar), prancūzų literatūros klasiko Moliere`o (Moljero) žmonos, garbei.

Tradiciniai Paryžiaus sluoksniai priešinosi jo fiziniam ir geidulingam stiliui, todėl jis persikraustė į Briuselį, kur jo pastatytas Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ 1959-aisiais buvo entuziastingai sutiktas.

Per savo įspūdingą karjerą M.Bejart`as vadovavo tokioms žvaigždėms kaip Sylvie Guillem (Silvi Gilem) ir Michailas Baryšnikovas ir buvo pagerbtas velionio Japonijos imperatoriaus Hirohito bei Belgijos karaliaus Baudouino (Bodueno).

Toks pripažinimas ryškiai kontrastavo su jo ankstyvąja choreografine veikla, kai jam sunkiai sekėsi rasti auditoriją savo naujoviškiems spektakliams.

„Kai mes pastatėme „Simfoniją vienišam žmogui“ („Symphonie pour un homme seul“), man buvo sakoma, kad „žmonės išsilakstys“. Mes džiaugėmės, kai salėje liko 80 žiūrovų“, – 2004 metais per interviu, skirtą veiklos 50-mečiui, sakė M.Bejart`as.

„Mes neturėjome savo studijos. Mes turėjome vieną valandą dirbti iš vieno baleto mokytojo nuomojamoje salėje, o tada metropolitenu važiuoti į repeticiją kitoje Paryžiaus pusėje“, – prisiminė jis.

M.Bejart`o troškimas eksperimentuoti reiškė, kad jis „nesigėdijo kurti daug blogų baletų“, teigė jis.

„Nėra daug gerų baletų ir galbūt kokie penki ar šeši nėra labai prasti“, – tvirtino M.Bejart`as.

Jo darbai rado entuziastingų žiūrovų Europoje ir Japonijoje, nors jis niekada nesulaukė didžiulės šlovės angliškai kalbančiose šalyse.

Jo trupė „Bejart Ballet Lausanne“ yra paskutinė jo protežė karta. Originalioji trupė buvo sukurta Paryžiuje 1954 metais, o po 27 metų persikėlė į Briuselį, iš kurio važinėjo po visą pasaulį pavadinimu „XX amžiaus baletas“.

„Niekada nebuvo jokios pertraukos. Su įvairių valstybių pagalba, 50 metų tai buvo ta pati trupė, tik skirtingais pavadinimais“, – 2004-aisiais sakė M.Bejart`as.

Per visą sėkmės ir pripažinimo laikotarpį ir nepaisant to, kad 1994 metais buvo išrinktas į Prancūzų akademiją, M.Bejart`as niekada nepamiršo šalto sutikimo ir paramos stokos savo gimtojoje Prancūzijoje.

„Iš Prancūzijos vyriausybės niekada negavau nė cento“, – sakė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.