Lietuvoje su vienos dienos darbo vizitu lankėsi Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany. Jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu, Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, aptarė su jais dvišalių santykių aktualijas, Europos Sąjungos energetikos politiką, Europos reformų sutartį, kaimynystės politiką su Ukraina, Baltarusija ir Moldova bei santykius su Rusija, kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais. Lengvai ir nuoširdžiai bendraujantis 46 metų F.Gyurcsany mielai sutiko atsakyti ir į „Lietuvos žinių” klausimus.
– Pone premjere, Lietuvos ir Vengrijos santykiai draugiški, bet nelabai glaudūs, nors abi šalys yra Europos Sąjungos narės. Bene aktyviausiai kelią vieni pas kitus tiesia verslininkai. Ką reikėtų daryti, kad Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimas sustiprėtų?
– Pirmą kartą lankausi jūsų fantastiškoje šalyje. Manau, kelias valstybės klestėjimo ir bendradarbiavimo link – privati iniciatyva, žmonės, kurie turi svajonių ir galimybių keisti aplinkybes. Toks būtų mano paprastas atsakymas.
Didžiausias iššūkis tokioms valstybėms kaip Vengrija ir Lietuva – keisti požiūrį, žinoti, ką norime pasiekti, koks mūsų tikslas Europos Sąjungoje, kokie mūsų ištekliai, kokios konkurencijos galimybės, kaip galima dinamizuoti ekonomiką ir pan. Naujos institucijos turi laikytis naujų taisyklių ir sudaryti sąlygas konkuruoti. Jei sukursime gerą verslo aplinką ir geras taisykles, žmonės turės galimybę ieškoti geriausio sprendimo, daugiau atsiras ir bendrų interesų. Reikia plačiai atverti duris privačiam kapitalui, bet taip, kad visuomenė galėtų kontroliuoti jo veiklą. Turime reformuoti aukštąjį mokslą ir valstybės administravimą, siekti, jog valdžios struktūros veiktų kaip verslo pagalbos tarnyba.
– Ar Vengrijai rūpi Lietuvos rinka ir ką reikėtų daryti, kad vengrai daugiau investuotų į mūsų šalį, o lietuviai – į jūsų?
– Noriu užtikrinti, jog verslą Vengrijoje daryti lengviau,
nei lietuviams ištarti mano pavardę. Abiejų valstybių netenkina dabartinė tarpusavio prekyba. Turime intensyviau kurti bendras įmones, skatinti mokslą ir diegti naujas technologijas. Prieš vizitą pasidomėjau, ar Lietuva patenkinta savo padėtimi, ir skundų neišgirdau. Tai labai svarbu. Vengrija turi stiprų ekonominį potencialą, kuris leidžia jai siūlyti Lietuvai didelę konkurencingų gaminių ir paslaugų paletę automobilių pramonės, elektronikos, mašinų gamybos, aukštųjų technologijų sektoriuose.
Vengrijai ir Lietuvai tapus Europos Sąjungos narėmis abiejų valstybių investuotojai gali geriau išanalizuoti jų ekonominį potencialą – tai leistų sustiprinti dvišalius ekonominius santykius. Užsienio investicijos visada suteikia konkurencingumo vietos verslui. Be to, Lietuvos rinka idealiai tinka bendradarbiauti mažoms ir vidutinėms įmonėms, nors Lietuvos verslininkai dar ir neatrado Vengrijos bei ją supančios Vidurio Europos potencialo, – juk Vengrijos geografinė padėtis labai gera. Lietuviai gali investuoti į turizmą, viešbučių verslą, informacines technologijas. Vengrija – viena geriausių vietų atvykti ir imtis verslo. Jūsų sėkmė – mūsų sėkmė, nes tai leidžia garantuoti geresnį gyvenimą žmonėms. Tad atidarykit duris ir langus tiems, kurie trokšta ką nors daryti, kurie žiūri į ateitį ir nori bendradarbiauti.
Vengrijos ekonomika labai atvira. Pas mus privatizavimo lygis didesnis nei Prancūzijoje. Tačiau Vengrija jau nėra pigi šalis. Atlyginimai čia sudaro trečdalį arba ketvirtadalį to, ką uždirba vokiečiai ar prancūzai, bet vengrai gauna gerokai daugiau negu kinai ar indai. Taigi esame kažkur per vidurį ir norime rasti savo vietą pasaulio rinkoje. Stiprėja mūsų smulkusis ir vidutinis verslas, todėl atsiveria vis daugiau galimybių abiem valstybėms bendradarbiauti.
– Ar lengva vengrams savo šalyje rasti darbą, ar daug gyventojų emigruoja?
– Nors Vengrijoje 7 proc. gyventojų neturi darbo, laisvų darbo vietų yra daug. Tai konfliktiška situacija. Tradiciškai vengrai nėra mobili tauta, jie nelinkę keliauti toliau kaip 20 kilometrų iš vienos vietos į kitą, kad susirastų drabą. Labiausiai darbo jėgos trūksta Vakarų Vengrijoje, ir nors čia siūlomos įvairios persikvalifikavimo programos, neįmanoma atsivilioti žmonių. Vengrijoje emigracijos problema ne tokia aktuali kaip Lietuvoje. Yra vengrų, dirbančių Didžiojoje Britanijoje, ir yra britų, dirbančių Vengrijoje, bet mūsų situacija visiškai nepanaši į tą, kuri susidarė Lietuvoje ir Lenkijoje. Tačiau problemų esama. Anksčiau džiaugėmės, kad Vengrija gali siųsti studentus mokytis į užsienį, dabar jau išgyvename, jog jie nebegrįžta. Esu už laisvą darbo jėgos judėjimą ir už laisvą konkurenciją, bet, manau, žmonės turi važiuoti į užsienį tam, kad įgytų žinių ir patirties, o ne tam, kad liktų ten gyventi.
– Vengrija neskuba įsivesti euro. Kodėl?
– Vengrijos centrinis bankas mano, jog apie eurą realu pradėti mąstyti 2008 metais. Tuomet būsime pasirengę jį įsivesti 2011-aisiais arba 2013 metais. Yra kelios svarbios kliūtys, kodėl negalime turėti euro anksčiau. Tai – padidėjusi infliacija, dabar siekianti 6,9 proc., ir didelis biudžeto deficitas. Ėmėmės aktualių socialinių programų, pakėlėme atlyginimus mokytojams ir kitiems valstybinio sektoriaus darbuotojams, padidinome pensijas. Taip susidarė didžiulis biudžeto deficitas. Dabar labai svarbu laikytis taupymo programos ir reguliuoti pajamų politiką. Tačiau svarbiausia – griežtai tvarkyti biudžetą. Mums jau pasisekė sumažinti biudžeto deficitą nuo 8-9 iki 6 proc., tačiau siekiame, kad jis neviršytų 3 procentų.
– Ar Vengrija ketina prisidėti tiesiant naujus „Nabucco” ar „South Stream” dujotiekius apeinant Ukrainą? Ar Vengrija žada pasirašyti dvišalę energetinę sutartį su Rusija?
– Ir Lietuva, ir Vengrija priklauso nuo vieno energetinio šaltinio – Rusijos. Toje šalyje yra labai ribotas žaidėjų skaičius, o Europos Sąjungos rinka – fragmentiška ir tarpusavyje konkuruojanti. Būdama susiskaidžiusi Europa neturi jėgos derėtis su Rusija. ES valstybių vadovams reikėtų veikti išvien. Mūsų interesas – šlietis prie Europos. Tačiau nemanau, kad vienas projektas mums užtikrintų energetinę nepriklausomybę. Esame atviri visoms deryboms ir, jei tik turėsime galimybę, dalyvausime įgyvendinant abu projektus. Jau kalbėjausi apie tai su Italijos ministru pirmininku Romanu Prodi ir Europos Sąjungos pareigūnais. Vengrija laikysis bendros Europos Sąjungos politikos energetikos srityje.
– Pernai prisipažinote, kad pateikėte ne visai tikslius duomenis apie padėtį šalyje. Kaip jums pavyko atgauti tautos pasitikėjimą, kokių veiksmų ėmėsi vyriausybė, kad pagerintų padėtį šalyje, ir kaip vertinate dabartinę ekonominę padėtį Vengrijoje?
– Labai nelengva imtis reformų ir tuo pat metu išsaugoti tautos palaikymą. Žmonės nori stabilumo, o tai reiškia, kad jie nenori jokių permainų. Tačiau šalį pertvarkyti būtina, nors jos gyventojams ir sunku susitaikyti su realybe, kai ima smukti gyvenimo lygis. Mes didinome atlyginimus, bet didėjo ir infliacija. Vyriausybei pavyko pasiekti, kad realiai atlygimas pakiltų 5 procentais. Užsibrėžto tikslo vyriausybė dar nepasiekė, bet jau, galima sakyti, esame kelio viduryje.