Antra pagal dydį pasaulyje lauko reklamos bendrovė „JCDecaux” garsėja nuolatiniais teismų maratonais, per kuriuos mėgina atremti įtarimus dėl korupcinių ryšių. Mūsų šalyje vos pradėjusi siūlyti savo paslaugas „JCDecaux Lietuva” be jokio konkurso tapo faktine lauko reklamos monopolininke. Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas kategoriškai neigia protegavęs šią bendrovę.
A.Zuoko vadovauta Vilniaus taryba baigiantis kadencijai spėjo skubiai palaiminti „JCDecaux Lietuva” itin naudingą sutartį. Priminsime, kad bendrovė įsipareigojo savo lėšomis sostinėje įrengti 700 transporto stotelių paviljonų ir už tai buvo atleista nuo bet kokių rinkliavų ar mokesčių. Sutarties galiojimo terminas – 15 metų, tačiau ji iškart bus pratęsta dar penkeriems, jei „JCDecaux Lietuva” tinkamai vykdys įsipareigojimus.
Visus tuos metus bendrovė gali skelbti savo įrengtuose paviljonuose komercinę reklamą ir iš to susišluoti gražaus pelno. Vilniaus vicemeras Arūnas Štaras, kurio iniciatyva sutartis su „JCDecaux Lietuva” buvo perduota ištirti Konkurencijos tarybai, teigia, kad per privačius pokalbius tuometinis meras A.Zuokas nuolat protegavo šią reklamos bendrovę.
„Vienareikšmiškai – jų siūlymai buvo geriausi. Yra daug žmonių, kurie kalba nesąmones. Pats A.Štaras nuolat proteguoja „JCDecaux Lietuva” konkurentus „ClearChannel”. Aš darau tik tai, kas naudingiausia Vilniui ir jo gyventojams”, – LŽ aiškino pasipiktinęs A.Zuokas.
Užėmė neišnaudotą nišą
LŽ pasidomėjo „JCDecaux” atsiradimo istorija. Jeanas Claude’as Decaux lauko reklamos bendrovę įsteigė būdamas vos 18 metų. Jis užėmė visiškai tuo metu neišnaudotą verslo sritį. J.C.Decaux kilo idėja reklamos plotais paversti visuomeninio transporto stoteles. Pirmoji sutartis buvo pasirašyta su Liono miesto meru Louis Pradeliu. Netrukus „JCDecaux” tapo garsiu reklaminės erdvės savininku didžiuosiuose miestuose ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse. Bendrovė, be stotelių paviljonų, ėmėsi įrengti vadinamuosius gatvės baldus miesto informacijai ir informacijos punktus. Miestai nemokamai gaudavo stotelių, suolelių, šiukšlių dėžių, žibintų. Už tokį dosnumą iš bendrovės nebuvo reikalaujama mokėti mokesčių ir rinkliavų už reklamos pardavimą. Specialistai konstatuoja, kad „JCDecaux” -vienintelė lauko reklamos įmonė, kuriai pavyko užkariauti didžiųjų miestų centrus.
Nebuvo užmirštas ir Vilnius. Po beveik metus trukusių derybų šių metų vasarį miesto tarybos sprendimu buvo pasirašyta sutartis, leidusi bendrovei tapti monopolininke sostinėje. Tuo pasipiktino konkurentai, kurių pateikti siūlymai, pasak jų, net nebuvo nagrinėjami.
Nuolatiniai skandalai
Nors „JCDecaux” pasisekimas pasaulyje buvo stulbinamas, o bendrovės apyvarta sparčiai didėjo, jos veiklą nuolat lydėjo skandalai. Atėjus laikui atnaujinti įrangą sutartys su „JCDecaux” būdavo pratęsiamos dar 15 metų. Nuo 1980-ųjų buvo atnaujinta keli šimtai tokių sutarčių, ir jokių pretenzijų niekas nė karto nereiškė.
Tačiau 1996 metais atkreiptas dėmesys, kad bendrovė nuolat piktnaudžiauja priemonėmis, kurios leidžia pasirašyti sandorius net nesvarstant alternatyvinių variantų. Normandijos regiono auditoriai tvirtina, kad konkurencijos skatinimas leistų miesto valdžiai nusipirkti paslaugas, kurios kainuotų mažiau ir būtų patogesnės. Šis teiginys pasitvirtino ir Vilniuje. Nors konkuruojanti bendrovė „ClearChannel Lietuva”, pasak jos direktoriaus Artūro Štaudės, kur kas pirmiau buvo pateikusi savo siūlymus, jie tyliai nugulė savivaldybės stalčiuose. 1998 metais dėl panašių pažeidimų „JCDecaux” neteko licencijos Prancūzijos Reno mieste.
Nuo 1998-ųjų Paryžiaus valdžia pradėjo skųstis, kad mieste nėra jokios konkurencijos. Prancūzijos Sąžiningos prekybos taryba tuomet atsisakė suteikti „JCDecaux” teisę įsigyti pagrindinių jos konkurentų gatvės baldų rinkoje „More Group” kontrolinį akcijų paketą. Bendrovę „JCDecaux” nuolat stebi konkurencijos tarnybos.
Ne kartą aiškinosi teisme
J.C.Decaux net neketina slėpti savo verslo politikos. Jis mano, kad vaišinti politikus, siūlyti jiems nemokamus skrydžius bei poilsį, remti rinkimų kampanijas – normalu. Tačiau garsiajam verslininkui nepavyko išsisukti nuo daugybės teismų procesų. 1990 metų gruodį jis buvo apkaltintas korupcija ir nuteistas metams, laisvės atėmimo bausmę atidedant. Įrodyta, kad 1990-ųjų bendrovės sutartys su Antverpeno miesto valdžia buvo persmelktos korupcija. 1997 metais J.C.Decaux sumokėjo 700 tūkst. eurų baudą už piktnaudžiavimą. 2000-aisiais verslininkas buvo apkaltintas dalyvavęs sąmoksle dėl favoritizmo. Ir tai toli gražu ne visas sąrašas. „JCDecaux” neišlenda iš teismų ir kaimyninėse Baltijos valstybės – Latvijoje ir Estijoje.
Kaip geriau Vilniui
Buvęs Vilniaus meras A.Zuokas įsitikinęs, kad tiek jis, tiek tuometinė miesto taryba pasirinko teisingiausią sprendimą. „Be abejo, kalbėjau, kad tai tinkamiausia bendrovė. Kiek ji uždirbs iš tų reklaminių stendų, neturi rūpėti nei man, nei miesto gyventojams. Svarbiausia, kad būtų suteikta tinkama paslauga. Jei leisime Vilniuje statyti paviljonus dešimčiai bendrovių, kiekviena jų statys savaip, ir civilizuotas miestas taps turgumi”, – LŽ teigė A.Zuokas.
Tačiau dabartinis vicemeras A.Štaras įsitikinęs, kad „JCDecaux Lietuva” veikiausiai šiek tiek paaukštino įrengimo kainas.
Konkurso nereikia
„JCDecaux Lietuva” konkurentams ir kai kuriems savivaldybės valdininkams įtarimų kelia ir tai, kad nebuvo surengtas viešas konkursas. A.Zuokas tvirtina, kad tai padaryti nebuvę galimybių. Jo teigimu, bendrovė prieš derybas supirko nemažai sutarčių iš mažesnių įmonių. Tos sutartys vėliau tiesiog buvo atnaujintos.
„JCDecaux Lietuva” generalinė direktorė Žaneta Fomova LŽ yra sakiusi, kad konkurso nereikėjo, nes bendrovė pagal sutartį nieko nei perka, nei parduoda. Pasibaigus sutarčiai paviljonai pereis savivaldybės nuosavybėn.
Tačiau A.Štaras nusiteikęs skeptiškai. „Po 15-20 metų jie jau bus nusidėvėję. Reikės arba statyti naujus, arba renovuoti, – teigė jis. – Tai pinigai iš savivaldybės kišenės.”
Vadovauja įstaigai
Po savivaldos rinkimų, prieš skirstantis senajai miesto tarybai, skubiai patvirtinta sutartis su „JCDecaux Lietuva” nebuvo vienintelė. Tą pačią dieną patvirtinta ir sutartis, kuria ši bendrovė įvardijama kaip projekto „Vilnius-Europos kultūros sostinė” rėmėja. Bendrovė įsipareigojusi projektą reklamuoti Europos šalių miestuose.
Viešosios įstaigos „Vilnius-Europos kultūros sostinė” tarybos pirmininkas yra tas pats A.Zuokas. Šias pareigas jis gavo dar būdamas meru. A.Zuokas atmetė kaltinimus, esą nepasirašyti būtini sutarties priedai. „Viskas yra, viskas suderinta. Politikai apskritai neturėtų kištis į reikalus, kurių neišmano”, – pareiškė A.Zuokas. Kad miesto meras vadovauja viešosios įstaigos tarybai, buvo suprantama. Tačiau dabar ne vienam kyla klausimas, kodėl A.Zuokas šių pareigų neperleidžia dabartiniam merui Juozui Imbrasui. „Ar buvau blogas meras, ar esu blogas tarybos pirmininkas”, – stebėjosi A.Zuokas.
Vilniečiai gerai prisimena nepavykusią A.Zuoko akciją „Oranžinis dviratis”. Beje, bendrovė „JCDecaux” dviračių nuomos sutartis yra sudariusi daugelyje didžiųjų Europos miestų. Tačiau „Oranžinio dviračio” galimas sąsajas su šia bendrove buvęs meras kategoriškai neigia. „Miestas turėtų siekti tokios paslaugos kaip dviračių nuoma, tačiau Vilniuje per maža rinka. – sakė A.Zuokas. – Ši akcija niekaip nesusijusi su reklamos bendrove.”
Laukiama išvadų
Vilniaus mero J.Imbraso inicijuotas kreipimasis į Konkurencijos tarybą kol kas nedavė rezultatų. Prašymas ištirti, ar su „JCDecaux Lietuva” sudaryta sutartis nepažeidžia konkurencijos reikalavimų buvo įteiktas rugpjūčio pabaigoje.
Konkurencijos tarybos atstovė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė LŽ sakė, kad toks tyrimas paprastai trunka iki penkių mėnesių. Esant būtinybei jis gali būti pratęstas. P.Kvietkauskienė teigė, kad esama atvejų, kai konkursai nerengiami ir verslininkams suteikiama išimtinė teisė kokiems nors darbams. Tam gali būti priimamas net specialus įstatymas. Tačiau apie jokį panašų įstatymą bendrovės sutarties skaidrumu susirūpinę politikai nėra girdėję. A.Štaras teigė, jog kol nebus gautos Konkurencijos tarnybos išvados, savivaldybė nieko spręsti neketina. Tačiau A.Zuokas vis dar įsitikinęs, kad neskelbdama konkurso savivaldybė tik laimėjo. Kitaip paviljonus statyti esą būtų pradėta tik po metų ar dvejų.