Europos Komisijos (EK) siūloma energetikos rinkos reforma kertasi ar nesikerta su Lietuvos planais sukurti nacionalinį investuotoją, kaip numatyta atominės elektrinės įstatyme?
Europos Komisija jau prieš pusantrų metų kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl įsipareigojimų nevykdymo atskirti elektros energijos perdavimo sistemų operatorių ir paskirstymo sistemos operatorių.
Oficialiame pranešime, kurį pasirašė atsakingas už energetikos politiką EK narys Andris Piebalgas, dėstoma EK pozicija, esą Lietuva nevykdė įsipareigojimų, kurie buvo nustatyti pagal Elektros energijos direktyvą. Pagal ją nuo 2004 metų liepos 1 dienos nustatomas perdavimo sistemos ir paskirstymo sistemos operatorių atskyrimas.
„Paskirstymo sistemos operatorių atveju valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti, kad būtų atskirtos integruotos elektros energijos įmonės, prižiūrinčios mažas izoliuotas sistemas, – rašoma pranešime. – (…) valstybės narės praneša Komisijai apie visas priemones, priimtas įgyvendinant viešų paslaugų įsipareigojimus, įskaitant poveikio tokių perdavimo sistemų operatorių nacionalinei ir tarptautinei konkurencijai įvertinimą.”
Pranešime priekaištaujama Lietuvai, kad ši nepranešė apie tokius perdavimo sistemos operatorius, nors, EK žiniomis, Lietuvoje perdavimo sistemos operatoriai veikia.
EK prašė pateikti pastabas dėl šių reikalavimų, kitu atveju teigė paskelbsianti pagrįstą nuomonę.
Nuomonė prieštaringa
LŽ paprašyta informuoti, kaip buvo įgyvendinti EK reikalavimai, URM aiškino, kad šiais reikalais esą užsiimanti ne ji, o Ūkio ministerija.
Kaip LŽ teigė Vilija Kraučelienė, VĮ „Energetikos agentūra” (įsteigta Ūkio ministerijos – aut.) Integracijos ir ryšių su užsieniu skyriaus viršininkė, po šio pranešimo LR Vyriausybė informavo EK apie tuo metu pateiktą (šiuo metu priimtas) Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių papildymo projektą, pagal kurio nuostatas bus galima visiškai įgyvendinti ES direktyvos reikalavimus dėl veiklos atskyrimo.
Pasak jos, po minėto laiško EK dėl perdavimo ir skirstymo sistemos operatorių veiklos atskyrimo daugiau nesikreipė.
„Šiuo metu aktualiausias svarstomas klausimas yra dėl EK pateiktų naujų perdavimo operatoriaus veiklos atskyrimo būdų, skatinančių rinkos liberalizavimą”, – tikino V.Kraučelienė.
EK narys A.Piebalgas neseniai yra pareiškęs, kad naujos atominės elektrinės statybos įstatymo nekonkretumas gelbsti Lietuvą nuo galimų EK veiksmų, šaliai kuriant nacionalinį investuotoją atominės elektrinės statybai.
V.Kraučelienės tvirtinimu, elektros sektoriuje Europos siūlomas perdavimo sistemos operatoriaus visiškas nuosavybės atskyrimas veikiausiai sutrukdytų vykdomam Nacionalinio investuotojo kūrimo procesui, naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimui.
Birutė Vėsaitė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė, anksčiau LŽ yra sakiusi, kad Atominės elektrinės įstatymas prieštarauja Briuselio siūlomai energetikos rinkos reformai, kuria reikalaujama atskirti elektros energijos perdavimo ir tiekimo sistemas. Atominės elektrinės įstatyme numatyta, kad nacionalinį investuotoją kurtų tiek elektros energijos skirstymu, tiek jos tiekimu užsiimančios bendrovės.
EK siūlymas atskirti energetikos milžinus grindžiamas teiginiais: jungtinė veikla trukdo laisvai konkuruoti; kainos vartotojams būtų žemesnės.
B.Vėsaitė tikina, kad ši ES direktyva dar tik svarstoma ir apskritai neaišku, ar ji kada nors bus įteisinta.
„Didžiosios ES šalys, tokios kaip Prancūzija ar Vokietija, nėra draugiškos dėl šios direktyvos įvedimo. Mūsų pozicija yra palaikanti ją ilgalaikėje perspektyvoje, bet ne šiandien, nes dabar šios liberalizavimo tvarkos įvedimas neduotų realios naudos, kadangi esame visiškai izoliuoti tiek elektros energijos, tiek dujų atžvilgiu, ir nėra jokių alternatyvių tiekėjų”, – energetinę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos akcentavo pašnekovė.
Ji teigia, kad Lietuva negali pasinaudoti ir bendra ES energetine rinka.
„Dėl šios priežasties mūsų padėtis Vyriausybės derybose su EK yra suprantama, tad net tuo atveju, jeigu visos šalys bendrai sutartų dėl reformos, nebus reikalaujama, kad mes tuojau pat prisidėtume prie šio liberalizavimo paketo”, – sakė B.Vėsaitė.
Pasak pašnekovės, optimistiškai vertinant, jeigu dauguma šalių arba visos jos pritartų direktyvai, ji įsigaliotų ne anksčiau kaip 2012 metais, kai Lietuvoje nacionalinis investuotojas jau bus sukurtas. „Todėl datos prasme nebus prieštaravimo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dabar neradus bendro sutarimo tarp šalių, diskusijos atidėtos, įvyko tik nuomonių pasikeitimas”, – reziumavo B.Vėsaitė.
Atitiktų direktyvą
„Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis pirmadienį sakė asmeniškai pritariantis siūlymui kurti nacionalinį investuotoją be jo vadovaujamos bendrovės – jis esą visiškai atitiktų ir ES direktyvos reikalavimus.
„Tada galėtume skaidriai ir viešai įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, kurioje numatyta atskirti elektros gamybos, perdavimo ir paskirstymo veiklą”, – teigė „Lietuvos energijos” vadovas.
Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė Neringa Pažūsienė paaiškino, jog per numatytą antrą nacionalinio investuotojo kūrimo etapą buvo kalbama, kad iki 2008 metų pabaigos „Lietuvos energija” turėtų būti reorganizuota nuo jos atskyrus gamybos, perdavimo ir paskirstymo veiklą, – kaip ir reikalauja minėtos ES direktyvos.
jo, daro viska… nesvarbu su kuo ir pries ka.