Ne taip ir seniai Europoje buvo mažai darbo vietų ir daugybė bedarbių. Šiandien naujose Europos Sąjungos (ES) valstybėse darbo vietų per daug, o darbo jėgos – per mažai. Apie tai vis dažniau rašo ir Vakarų Europos spauda.
Praėjusiame dešimtmetyje nedarbo lygis Rytų Europoje žaibiškai pakilo. Padėtis ėmė keistis tik apie 2000 metus, kai regiono šalys pradėjo vilioti užsienio investuotojus ir kurti daugiau darbo vietų. Dabar Rytų Europoje darbo vietų sukurta per daug, o kvalifikuotos darbo jėgos stygius trukdo plėtoti verslą. Pasak Pasaulio banko ekonomisto Jano Rutkowskio, darbo jėgos trūkumą spartina naujų darbo vietų atsiradimas, ankstyvas darbuotojų išėjimas į pensiją ir darbuotojų migracija į Vakarų Europą.
Personalo stoka
Bendrovės „Electrolux” personalo vadovė Michele Campione pastebėjo: „Prieš trejus metus mūsų įmonėje Lenkijoje norėjo įsidarbinti šimtai, gal net tūkstančiai žmonių. Tačiau per trejus metus darbo rinka visiškai pasikeitė”.
„Electrolux” pradėjo veikti Lenkijoje 1998 metais. Šiuo metu bendrovė valdo keturias gamyklas, kuriose dirba apie 2000 specialistų, tačiau 100 darbo vietų tebėra laisvos. Bendrovei trūksta kvalifikuotų ir netgi nekvalifikuotų darbuotojų. Pasak M.Campione, „personalo stoka nepaveikė gamybos, bet mums reikia pasistengti, kad galėtume įdarbinti daugiau žmonių”.
Nedrįskite siūlyti mažai
Lietuvoje nelengva rasti santechnikų ir gerų programinės įrangos specialistų. Be to, anot „Strategic Staffing Solutions International” direktoriaus Vilniuje Jeffo Nelsono, „kvalifikuoti projektų vadovai išvažiavo dirbti į Kopenhagą ar Londoną, o darbo pasiūlymai ištisus mėnesius lieka atviri”.
Prieš 2004 metus J.Nelsonas ieškojo specialistų, galinčių dirbti Vakarų Europoje ir JAV. Lietuvai įstojus į ES, padėtis pasikeitė. Verslininkas ėmė raginti užsienyje dirbančius lietuvius grįžti į tėvynę.
Dėl darbo jėgos trūkumo įmonės priverstos 20-30 proc. didinti atlyginimus darbuotojams, kad bent šie nepabėgtų. „Jeigu jau atvažiavote į Lietuvą kvalifikuotos darbo jėgos, nedrįskite siūlyti mažo atlyginimo”, – sako J.Nelsonas.
Lėta švietimo sistema
Naujosios Europos ekonomika išsiplėtė taip greitai, kad švietimo sistema nesugebėjo jos pasivyti. Štai kodėl, pasak „STMicroelectronics” personalo vadybininkės Evos Kulhankovos, Čekijos darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų specialistų, ypač inžinierių.
Čekijoje steigiama vis daugiau užsienio bendrovių, todėl potencialūs darbuotojai tapo labai išrankūs. Sumažėjęs kandidatų skaičius beveik nepaveikė atlyginimų, bet šiuo metu „STMicroelectronics” ketina ieškoti inžinierių Bulgarijoje, Rumunijoje ir kitose Rytų Europos šalyse.
Importuoja darbuotojus
J.Rutkowskio vertinimu, didžiausią darbuotojų stygių patiria Baltijos šalys, kuriose gyvena nedaug gyventojų. 1,4 mln. gyventojų turinčiai Estijai šiuo metu labiausiai trūksta programinės įrangos specialistų.
Pasak „Skype Estonia” vadovo Steno Tamkivi, bendrovėje dirba 300 specialistų. „Šiais metais norėtume įdarbinti dar 100 darbuotojų, tačiau pastaruoju metu vis sunkiau randame žmonių. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad aukštas pareigas užima žmonės, turintys vos 3-5 metų darbo patirties.”
Bendrovė ėmėsi „importuoti” personalą iš kitų Europos valstybių, taip pat iš Japonijos ir Taivano. Dabar įmonėje dirba 60 darbuotojų ne iš Estijos, o estai juokauja: „Darbdaviai turi būti labai išradingi ar agresyvūs, kad užsitikrintų nuolatinę verslo plėtrą”.
Toliau nuo sostinių
Regis, Vengrijoje įsikūrusios bendrovės „Videoton” vykdantysis direktorius Otto Sinko rado būdą padėčiai ištaisyti. Jo manymu, vidutinio dydžio miestai gali pasiūlyti daugiau kvalifikuotos darbo jėgos. Štai kodėl įmonė turi atstovybių ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose, kur padėtis darbo rinkoje labai įtempta. Vienoje Vengrijos pietuose esančioje „Videoton” gamykloje dirba apie 1000 žmonių. Kasmet personalo padaugėja 20 procentų.
„Videoton” taip pat turi gamyklą Bulgarijoje. Nuo sostinės gerokai nutolusioje gamykloje dirba apie 1300 žmonių, o personalas kasmet padidėja 25 procentais. Atlyginimai kasmet kyla vos 8 procentais.
„Darbo jėgos trūkumas neriboja verslo plėtros, bet kvalifikuotų darbuotojų paieška tapo iššūkiu, ypač po to, kai Bulgarija įstojo į ES”, – pastebi O.Sinko.
Ar kvalifikuotos darbo jėgos stygius – rimta kliūtis gamybai ir verslo plėtrai? Teigiamai atsakiusių bendrovių procentas (2005 metų duomenys):
* Latvija – 52 proc.
* Čekija – 51 proc.
* Lietuva – 49 proc.
* Vengrija – 40 proc.
* Bulgarija – 38 proc.
* Rumunija – 38 proc.
* Lenkija – 36 proc.
Metinis atlyginimo kilimas 2004-2006 metais:
* Lietuva – 11 proc.
* Latvija – 9 proc.
* Estija – 7,9 proc.
* Slovakija – 4 proc.
* Čekija – 3,9 proc.
* Vengrija – 2,3 proc.
* Lenkija – 2 proc.