Latvijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė bankininkus dėl 1995 metų skandalo

Latvijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nuteisė du buvusius kažkada didžiausio šalies banko vadovus už 1995 metų skandalo, dėl kurio šalies bankininkystės sistema atsidūrė prie kracho slenksčio, išprovokavimą.
Buvęs nebeegzistuojančio „Banka Baltija” priežiūros tarybos pirmininkas Aleksandras Laventas už savo vaidmenį tame bankrote, kai indėlininkai prarado 130 mln. dolerių (tada maždaug 345 mln. litų), buvo nuteistas kalėti septynerius su puse metų.

Buvęs „Banka Baltija” prezidentas Talis Freimanis nuteistas kalėti penkerius su pusę metų.

Tačiau nė vienas jų už grotų nebesėdės, nes buvo įskaičiuotas tas laikas, kurį jie buvo sulaikyti iki teismo, sakė kaltintojai.

Antradienio nuosprendis nebūtinai reikš paskutinį šios bylos skyrių – nutarimą kitais metais, paskelbus jį oficialiai, dar bus galima apskųsti Teismo apeliacijų institucijai.

A.Laventas ir T.Freimanis buvo apkaltinti blogu valdymu, kuris nulėmė bankrotą, sąskaitų klastojimu, nesąžiningu lėšų paskirstymu ir fiktyvių kompanijų steigimu. Abu jie savo kaltę neigė.

Latvijai 1991 metais atgavus nepriklausomybę ir perėjus prie rinkos ekonomikos, „Banka Baltija” tapo didžiausiu šalies banku.

Iki 1995 metų pradžios „Banka Baltija”, pasiūlęs iki 90 proc. dydžio metines palūkanų normas, kurios buvo beveik dvigubai didesnės nei konkurentų, pritraukė beveik 400 mln. dolerių indėlių.

Kai bankas tais metais bankrutavo, dešimtys tūkstančių indėlininkų neteko savo santaupų, už kurias gavo tik dalines kompensacijas iki 900 dolerių.

Banko žlugimas vos nesužlugdė visos šalies bankininkystės sistemos ir išprovokavo recesiją bei vyriausybės pasikeitimą.

„Banka Baltija” skandalą skatino net žlugęs. Valstybinės kompanijos, kurios jam buvo skolingos, grąžino skolas per kažkokias paslaptingas Lichtenšteine registruotas kompanijas, kurio šio proceso metu ištraukė milijonus dolerių.

Be to, 1997 metais atsistatydino šią bylą nagrinėjęs teisėjas, kuris tokio sprendimo priežastimi nurodė politinį vyriausybės spaudimą.

A.Lavento ir T.Freimanio kaltė pirmą kartą buvo pripažinta 2001 metais, tačiau A.Laventas pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl savo sulaikymo ir lėto bylos nagrinėjimo, nors teisminiam bylos nagrinėjimui trukdė ir prasta jo sveikata bei advokatų veiksmai.

Šiam Europos teismui nusprendus, kad A.Lavento teisės buvo pažeistos, Latvijos Aukščiausiasis Teismas nurodė bylą svarstyti iš naujo, ir tai buvo pradėta 2003 metų pabaigoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.