Nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje sulėtėjus, žemės sklypų ir būstų vis dažniau dairomasi užsienio šalių kurortuose, tačiau nekilnojamojo turto agentūrų atstovai perspėja, jog įsigyti turtą užsienyje gali būti ne taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Bulgarijoje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Bulgarska zemia Bulgaria” vadovas Darius Overlingas atkreipia dėmesį, jog savaitei ar mėnesiui į šią šalį atvykęs užsienietis investuotojas tiesiog negali spėti susipažinti su visais jo čia tykančiais pavojais. O susidomėjimas šios, taip pat ir kitų saulėtų šalių nekilnojamuoju turtu nemenkas.
Bulgarijos vilionės…
„Bulgarijos rinka yra labai karšta – statistika teigia, kad apie 33 proc. nekilnojamojo turto praėjusiais metais čia įsigijo užsieniečiai. Panašu, kad tai tiesa, nes vietiniai nelabai turi pinigų. Kainos žemos, bet jų algos – taip pat”, – sakė D. Overlingas.
„Apie tai, kaip kito lietuvių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Bulgarijoje per paskutinius metus, galėčiau papasakoti tiek, kad prieš dvejus trejus metus drąsiausi investuotojai rizikavo, o dabar jų investicijos atsipirko dvigubai. Kasmet vidutinė nekilnojamojo turto rinka auga apie 25 proc., o prieš įstojimą į ES augo dar sparčiau”, – antrino ir nekilnojamojo turto agentūrai RE/MAX atstovaujantis brokeris Olegas Markovas.
Jo žiniomis, kainos turėtų dar kilti, nes po įstojimo į ES investuotojų kiekis padidėjo trigubai, o kainos kai kuriuose rajonuose išaugo net iki 30 proc.
„Tapusi ES nare Bulgarija tapo itin patraukli šalis investuoti dėl nuolatinio ekonomikos augimo, gausių turistų srautų ir puikių galimybių verslui plėtoti. Europos mastu nekilnojamojo turto kainos sąlyginai nedidelės, tačiau sparčiai kylančios. Didėjanti paklausa, maži biurokratiniai apribojimai bei sparčiai besivystantis kreditavimas, o teisinė sistema – viena liberaliausių Europoje”, – Bulgarijos pranašumus vardijo O. Markovas.
Anot jo, dar vienas svarbus dalykas, turėjęs įtakos lietuvių susidomėjimui Bulgarija, buvo mūsų šalies nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas.
„Labiausiai iki šiol visus pirkėjus domino pajūrio regionai, tokie kaip Sunny Beach ar Golden Sands ir ten statomi apartamentai. Tačiau nereikia pamiršti, kad Bulgarija išsiskiria ir įspūdingais kalnais, slidinėjimo kurortais, SPA centrais. Taip pat ji skiriasi iš kitų ES šalių tuo, kad turi 70 proc. Europos mineralinių šaltinių”, – pastebi O. Markovas.
Jo teigimu, Bulgarijoje vis labiau investuojama būtent į minėtus regionus, o ne į pajūrį, juolab kad slidinėjimo kurortuose galima uždirbti daugiau nei pajūryje, nors objektų kainos ir būtų tos pačios. Vis dėlto mūsų tautiečiai investicijoms kol kas labiau renkasi pajūrio zoną, o kalnų slidinėjimo kurortais daugiau domisi vokiečiai, austrai ir pan.
Namus sau Bulgarijoje perka pensinio amžiaus žmonės iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija. O lietuviai, anot O. Markovo, dažniau investuoja nei perka sau.
Nekilnojamojo turto kainos čia siekia 800-2000 eurų už būsto kvadratinį metrą.
… ir pavojai
Vis dėlto nusprendus Bulgarijoje įsigyti nekilnojamąjį turtą ne viskas gali klotis lyg sviestu patepta.
„Atvažiavę ką nors įsigyti, nekalbėkite užsienietiškai”, – būsimuosius investuotojus perspėja D. Overlingas.
Geriausia, pasak jo, būtų samdytis pagalbon vietos studentus. Kokie 200 eurų per mėnesį jiems būtų tikrai geri pinigai, o planuojant pirkinį už kelis šimtus tūkstančių eurų, tokios papildomos išlaidos nebūtų skausmingos ir galbūt padėtų sutaupyti krūvas pinigų.
Norintiesiems investuoti į žemę D. Overlingas pataria nepasitikėti pirma pasitaikiusia bulgarų nekilnojamojo turto agentūra, nes šioje šalyje egzistuoja dviguba rinka, ir to nežinančiam užsieniečiui gali tekti už sklypą permokėti net keliskart. Ypač patartina vengti agentūrų, teikiančių „nemokamas” paslaugas.
Anot D. Overlingo, pasitaiko ir tokių, kurios duoda potencialiam klientui mobilųjį telefoną, vežioja po restoranus ir įsiūlo sklypą už keliskart didesnę kainą. Nekilnojamojo turto agentai čia neprivalo būti licencijuoti.
„Labai stipriai veikia nusikalstamos grupuotės, nes nekilnojamojo turto versle sukasi geri pinigai. Buvo ir vienas toks atvejis, kai užsienietis buvo nuvestas į neegzistuojantį notarų biurą, kuriame sėdėjo netikras notaras”, – prisiminė D. Overlingas.
Painiavą užsieniečiams kelia ir vietos matavimo sistema – dekarai (10 arų), taip pat vietos valiuta – levai.
„10 dekarų vietiniam žmogui galima nusipirkti už 10 tūkst. levų, t. y. už maždaug 5 tūkst. eurų. Užsieniečiui vieta, kurioje yra sklypas, bus pristatyta labai patraukliai, ir nurodyta kaina – 5 eurai už kvadratinį metrą. Galutinė kaina – 50 tūkst. eurų. Bet ir tai užsieniečiam yra pigu, jie nusiperka, o tik paskui susigaudo, kas įvyko”, – pasakojo D. Overlingas.
Vienas iš pavojų, anot jo, yra ir NATURA 2000. Šioje zonoje esančioje žemėje pagal įstatymus neleidžiama statyti. Prieš perkant reikėtų pasidomėti ir pačios teritorijos plėtros perspektyvomis – galbūt sklypas ant Juodosios jūros kranto atrodo pigus, bet dar 20 metų čia nenumatyta jokia infrastruktūros plėtra.
D. Overlingas patartų atvykėliams nepagailėti pinigų ir išsitirti nekilnojamojo turto rinką, paanalizuoti skelbimus, galbūt įdėti į laikraštį ir savo skelbimą, pažiūrėti, kokie sklypai už kokias kainas bus siūlomi.
Vis dėlto net ir sėkmingai nupirktas sklypas dar negarantuoja sėkmingų statybų.
„Bulgarijoje gana stipri korupcija. Miesto valdžios atstovui, architektui, ten leidžiama turėti privačią projektavimo kompaniją… Būtų gerai iš anksto su miesto valdžia apsitarti, ką sklype bus galima statyti”, – pataria D. Overlingas.
Anot O. Markovo, pats svarbiausias patarimas žmogui, ketinančiam įsigyti nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje, būtų pasirinkti tinkamą tarpininką.
„Tuo įsitikinti yra nemažai būdų, pavyzdžiui, galima paprašyti brokerio klientų atsiliepimų apie jį, jo atstovaujamą agentūrą, informacijos galima rasti ir internete. Taigi, svarbiausia nesistengti sutaupyti pinigų perkant nekilnojamąjį turtą nežinomoje rinkoje. Taip pat svarbu, kad pirkėjo interesams atstovautų advokatas, vertėjas ir notaras. Tuo turėtų pasirūpinti agentūra, per kurią rengiamasi pirkti nekilnojamąjį turtą”, – sakė O. Markovas.
„Juokingai pigu”
Paskutiniuosius keletą metų išaugo susidomėjimas ne tik Bulgarijos, bet ir kitų užsienio šalių – Turkijos, Egipto – nekilnojamuoju turtu.
Anot UAB „Burbonas”, tarpininkaujančios parduodant turtą šiose šalyse, komercijos direktoriaus Eriko Armalio, susidomėjimą lemia tai, kad čia, anot kai kurių klientų, yra „juokingai pigu”.
Turkijoje naujos statybos visiškai įrengtų, su buities technika, geros kokybės apartamentų kaina siekia 600-1000 eurų už kvadratinį metrą.
Egipto kurorte Hurgadoje 70 kv. metrų ploto butą su baldais ir buities technika galima įsigyti už 70 tūkst. litų, o su daline apdaila – 40-50 tūkstančių. Kitame kurorte – Šarm el Šeiche – kainos šiek tiek didesnės.
Čia perkant taip pat esama pavojų. „Ir dėl dokumentų, ir dėl nuosavybės. Nekilnojamasis turtas gali turėti daug savininkų, o advokatai taip pat yra gana įvairaus lygio… Nežinant tvarkos nusipirkus šiose šalyse nekilnojamąjį turtą gali pasirodyti, kad arba dokumentai blogi, arba teks bylinėtis su kitais turto savininkais. O jei nežino teritorijos plėtros perspektyvų – gali atsitikti taip, kad ji bus užstatyta visai ne taip, kaip norėtųsi”, – perspėjo E. Armalis.
Anot jo, pačiam pirkėjui ne visada paprasta išsiaiškinti visus niuansus. „Patarimas būtų bendrauti su lietuviškomis nekilnojamojo turto kompanijomis, kurios ten dirba. Bet taip pat ne su bet kokiomis, nes būna tokių, kurios parduoda turtą pačios ten nebuvusios ir jį mačiusios tik iš nuotraukų”, – sakė E. Armalis.
Šiose šalyse pavojai panašūs, kaip ir Bulgarijoje – natūralu, kad tiesiog iš gatvės atėjusiam užsieniečiui bus bandoma pasiūlyti didesnę kainą. Brangiau kartais siūloma net tarpininkaujančioms nevietinėms nekilnojamojo turto agentūroms, todėl jos turi gerai žinoti vietos rinką, kad taip neatsitiktų.
Pasak E. Armalio, lietuviams lietuviškos kompanijos parankios ir tuo, kad sutvarko visus su jau nupirktų apartamentų administravimu susijusius rūpesčius – arabų, atsakingų už nusipirkto turto administravimą, nereikia ieškoti patiems.