Kylančias maisto produktų kainas įmanoma suvaldyti, mažinant pridėtinės vertės mokestį (PVM), reguliuojant dalyvių santykius mažmeninėje rinkoje, skatinant smulkiojo verslo plėtrą, plėtojant eksportą, vykdant nuoseklią žemės ūkio politiką.
„Negalime pakeisti grūdų, mėsos ar pieno kainos. Tačiau dirbant kartu su partneriais europiniu lygmeniu, suradus bendrą sutarimą tarp partijų ir sukūrus konkrečią programą būtų galima ne tik populistiškai ieškoti kaltų dėl kainų kilimo, o žengti konkrečius politinius žingsnius – sudaryti tinkamą aplinką sąžiningiems rinkos dalyvių santykiams, įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą pagrindiniams maisto produktams. Nesuprantu, kodėl PVM mažinimas vis stabdomas netgi prisidengiant ES. Raginčiau Seimą imtis iniciatyvos spręsti maisto kainų kilimo problemas”, – vakar sakė Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas.
Europa planuoja žingsnius
Pasak Europos Parlamento nario, eksporto subsidijų atsisakymo bei gamybos ribojimo politika sukėlė sunkius padarinius – kainų kilimą vartotojams.
„Dabar Europa atsidūrė kitoje situacijoje, nei buvo prieš 15-20 metų.
Europos Parlamentas, siekdamas, kad konkretūs žingsniai būtų žengti, priėmė rezoliuciją dėl didelio maisto produktų kainų pakilimo ir vartotojų apsaugos”, – teigė G.Didžiokas.
Pasak jo, rezoliucijoje numatoma, kad siekiant stabilizuoti kainas vidaus rinkoje Europos Komisijai (EK) reikia neatidėliotinai laikinai padidinti pieno kvotas, išlaikyti stabilią padėtį nacionalinėse žemės ūkio rinkose tam, kad jos būtų apsaugotos nuo tarptautinių kainų svyravimo įtakos, taip pat EK kviečiama užtikrinti, kad trečiųjų šalių, kaip ir ES, gamintojams būtų taikomos vienodos griežtos kontrolės taisyklės.
Spaudimas prekybos tinklams
G.Didžioko teigimu, Europoje vis dažniau kalbama ir apie tai, kad reikėtų padidinti spaudimą prekybos tinklams, siekiant užtikrinti sąžiningą ir tinkamą elgesį. Vartotojai, turi būti tikri, kad moka tikrą kainą.
Seimo narės Laimos Mogenienės nuomone, Lietuvos prekybos įmonių geros verslo praktikos kodekse įteisinti prekybos tinklų ir tiekėjų santykiai privalo būti grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Kodeksas numato, kad prekybos tinklas neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauti iš tiekėjo sumažinti sutartas produkcijos, prekių kainas ar padidinti sutartą nuolaidų sumą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šių sąlygų pakeitimo buvo pateiktas prekybos tinklo oficialus argumentuotas pranešimas.
„Kodeksas įteisina elementarius, civilizuotus santykius prekybos centro ir tiekėjo santykius”, – sako L.Mogenienė.
Pasak Seimo narės, kainų kilimas tikrai nebus sustabdytas, spaudimu priverčiant smulkiuosius gamintojus bankrutuoti. Greičiau atvirkščiai. Mat šitaip bus mažinama konkurencija ir susidarys panaši situacija kaip ir prekyboje, kur didieji prekybos centrai užima didžiąją rinkos dalį, o kaip rodo tyrimai, kai kuriuose regionuose – net dominuojančias pozicijas.
„Valstybė turi prisiimti atsakomybę ir normalizuoti prekybos tinklų ir tiekėjų santykius vartotojo naudai. Tai gali sudaryti prielaidas normalios konkurencijos raidai, o per ilgą laiką – ir sulėtinti kainų augimą”, – teigė Seimo narė.