Visi Palangos kurhauzo padegimo teismo dalyviai nepatenkinti Klaipėdos apylinkės teismu, tad prieštaringi skundai greitai turėtų būti nagrinėjami aukštesnės instancijos. Įdomiausia tai, kad prokurorai dviem kaltinamiesiems prašo sumažinti bausmes.
Artimiausiu metu Klaipėdos apygardos teismas turėtų nagrinėti garsiosios kurhauzo padegimo istorijos dalyvių skundus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė tiek nuteistieji, tiek prokurorai, tiek pastato bendrasavininkiai.
Teismas skyrė laisvės atėmimą
Prieš mėnesį už kultūrinės ir istorinės reikšmės pastato padegimo suorganizavimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuosprendį išklausė Algirdas Žilinskas (gim. 1979 m.), jo pagalbininkais įvardinti Aleksandras Stepanovas (gim. 1974 m.) bei Marius Joniškis (gim. 1977 m.) ir Rolandas Gavėnas (gim. 1971 m.).
Teismas patvirtino prokurorų įtarimus, jog 2002-ųjų rugpjūčio pradžioje Klaipėdoje A. Žilinskas paprašė R. Gavėno surasti asmenis, kurie sutiktų už 2 000 litų atlygį padegti Palangos kurhauzo pastatą. R. Gavėnas atlikti šią „paslaugą” paprašęs A. Stepanovo, šis į pagalbą pasikvietęs M. Joniškį.
„Teismas neatsižvelgė į ekspertų išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą”, – sako G. Jacka
Anot prokurorų, jie rugpjūčio 25-osios rytą atvyko prie kurhauzo, pro neužkaltas duris įlindo į vidų ir, čia radę iš anksto A. Žilinsko paliktus tris indus su 60 litrų benzino, jį išpilstė bei padegė.
Teismo sprendimu A. Žilinskas pataisos namuose turėtų praleisti 2 m. ir 9 mėn., R. Gavėnas – 1 metus, A. Stepanovas – pusę metų. Šiuo metu bausmę atliekantis M. Joniškis pridėjus neatliktą bausmę sėdės 3,5 metų.
Nuteistas už draugystę?
Net visko mačiusius teisininkus nustebino Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmai – jie paprašė dviem nuteistiesiems sušvelninti bausmę. Anot prokurorų, R. Gavėnui ir A. Stepanovui reikėtų skirti tik pinigines 650 litų baudas, paskirtą laisvės atėmimą atidedant 2 metams.
Pasigailėjimo šių asmenų atžvilgiu prokurorai prašo motyvuodami tuo, kad jie prisipažino. Esą pastaruosius 5 metus jie nėra nusikaltę.
Tuo metu kitam nuteistajam, anot prokurorų, bausmę reikėtų sugriežtinti. Jų nuomone, A. Žilinskas turėtų sėdėti 3 mėnesiais ilgiau nei paskyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismas.
Teismo sprendimu nepatenkintas A. Žilinskas mano, jog į teismą pakliuvo vien dėl buvusios draugystės su kurhauzo bendrasavininkio Gedimino Jackos dukra Egle, bei nori būti išteisintas. Esą operatyvininkai ir prokurorai ikiteisminio tyrimo metu jį ne kartą įkalbinėję pasakyti, jog G. Jacka užsakė kurhauzo padegimą.
Kurhauzo pastatą, priklausantį trims bendrasavininkiams – Palangos miesto savivaldybei, grafui Alfredui Tiškevičiui bei verslininkui G. Jackai – ugnis smarkiai apgadino. Nukentėjusiesiems buvo padaryta beveik 1,5 mln. Lt materialinė žala. Teismas žalos atlyginimo nesvarstė, pasiūlė dėl to kreiptis civiline tvarka.
Abejoja sprendimu
G. Jacka teismo sprendimą skundžia, nes nori ne tik materialinės žalos atlyginimo, bet ir mano, jog nuteisti ne tie žmonės.
Palangiškis vis dar įtaria, kad pastatą padegė procese liudytoju buvęs benamis Vytautas Pocius. Neva pastarasis buvo prisipažinęs, kad gyvenęs kurhauze bei netyčia jį padegęs, tačiau vėliau šiuos parodymus atsiėmė.
Anot G. Jackos, ekspertų išvados paneigia versiją, kad kurhauzas užsiliepsnojo išpylus benziną bei jį padegus. Nuodėgulius tyrę ekspertai šios medžiagos nerado.
„Nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas paneigia byloje surinkti įrodymai. Liko neaišku, ar kurhauzas padegtas tyčia, ar dėl neatsargumo. Ekspertų išvados labiau patvirtina, kad pastatą padegė neatsargiai rūkęs benamis. Jei padegta tyčia, tai kodėl neatskleistas užsakovas?
Manau, jog kaltę pripažinusiems kaltinamiesiems R. Gavėnui ir A. Stepanovui teismas paskyrė pernelyg švelnias bausmes, o M. Joniškį ir A. Žilinską nuteisė nekaltai”, – mano G. Jacka.