Vieni nusipelnę žmonės apdovanojami žaliaisiais obuoliais, kiti – gerumo plytomis, o dar kiti – tolerancijos sparnais.
Man regis, kad vis dėlto tarp gerumo ir tolerancijos žiojėja šiokia tokia duobė – padorumo.
Sakysite, kad tai nereikalinga? Ir būsite teisūs: Lietuvoje nereikia daugelio savybių, be kurių Vakarų gyventojai neįsivaizduoja savo kasdienybės.
Rodos, tie išmoningi pagerbimai turėtų padėti daugeliui susivokti, kaip reikia gyventi, kad tavo laisvė netrikdytų manosios. Tačiau taip neatsitinka.
Mes taip retai vieni kitus pamaloniname ir geru žodžiu. Sakytum, jog kiekvienam atseikėta po keletą gyvenimų.
Kad taip nėra, užtenka prisiminti šiemet pasmaugtus ir nuskandintus brolius, sutraiškytus tris ketvirtokus. Rodos, turėjome atsipeikėti, suklusti. Ne, kur tau, – mirčių varžytuvės tęsiasi.
Ką daro įstatymų leidėjai? Nieko apčiuopiamo. Juk nuo kalbų pasaulis nesikeičia.
Kas yra blogai mūsų valstybėje, jei čia vyksta tokie kraupūs dalykai? Kodėl dalis piliečių atkurtoje nepriklausomoje valstybėje blogai jaučiasi? Parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, bet žmogui ne tik pavalgyti reikia.
Štai ir po šių Lietuvą sukrėtusių nelaimių ginčijamasi, kas kaltesnis. O kol ginčijamasi, ar girdėjote, kad kas nors paklaustų, kodėl taip atsitiko? Juk negali tie dalykai atsirasti be priežasties.
Tačiau kam šiandien rūpi nagrinėti priežastinius ryšius, kuriuose nepagarba piliečiui griežia, manau, ne paskutiniuoju smuiku.
Viliuosi, kad Temidė šįkart nusiriš skraistę, laimės teisingumas ir padorumas.
Tačiau kol kas nėra nė džiaugsmo, nėra ir kuo džiaugtis. Brendi per blogai apšviestą miestą bei išraustas gatves ir klausi savęs: kada tai baigsis? Gatves reikia remontuoti, tačiau prieš pradedant darbus gal praverstų ir savo galimybes paskaičiuoti? Ir bent jau šiek tiek pagalvoti apie tame pačiame mieste gyvenančius žmones.
Elgetos gatvėse, prie parduotuvių. Vieni užkabinėja, prašo pinigų, o kiti, garsiai čepsėdami bedantėmis burnomis, tyliai kažką kremta. Ne žurnalistų reikalas socialines problemas spręsti. Tačiau kodėl to nedaro socialinės tarnybos?
Žinoma, ir Vakaruose yra elgetaujančių. Tik, kaip įprasta, tai esti žmonės iš buvusio Rytų bloko. Savo piliečiams Vakarų valstybės kaip tik įmanoma stengiasi palengvinti gyvenimą – juk ne visi turi verslininko gyslelę, ne visi ir palikimais gali džiaugtis.
Kodėl ten, Vakaruose, mažas pajamas turintys žmonės yra gerbiami ir nėra žeminamas jų orumas? Ten niekas per televiziją nešūkauja apie atskirtį. Jos tiesiog nėra.
Štai taip be jokios pompastikos greta yra tolerancija, padorumas ir gerumas.
O mes ir toliau gyvename su atskirtimi, bet be tolerancijos. Kiekvienas sau.