Balkanų regiono biržose indeksas vis dar krenta – per savaitę Belgrado biržos indeksas BELEX15 nukrito 4,63 proc., Liublianos SBI20 – 5 proc., Zagrebo Crobex ir Skopjės MBI 10 – po 3 proc., Sarajevo SASX10 – 9 proc.
Nuo balandžio niekaip nepajėgia atsigauti didžiausia Balkanuose Serbijos Belgrado birža, kuri visada buvo laikoma perspektyviausia šiame regione. Užsienio investuotojus gąsdina niekaip neišsprendžiamas Kosovo srities klausimas bei visa su tuo susijusi politinė rizika. Be abejo, įtampa iš Serbijos persiduoda į kitas Balkanų regiono šalis. Jeigu atsitiktų taip, kad Kosovo albanai paskelbtų nepriklausomybę, kitas įtampos židinys būtų Bosnijos ir Hercegovinos federacija, kurios sudėtyje yra Serbų Respublika.
Nereikia nė abejoti, kad Bosnijos serbai, pasinaudoję Kosovo precedentu, kitą dieną paskelbtų savo nepriklausomybę. Todėl nenuostabu, kad abiejų Bosnijos ir Hercegovinos biržų Banja Lukoje (BIRS -8,67 proc.) ir Sarajeve (SASX10 – 9 proc.) indeksai krenta ir neatrodo, kad greitai atsirastų impulsas tam kritimui pristabdyti. Dar du padidėjusios įtampos židiniai Balkanuose yra Makedonija, kurios pietinėje dalyje gyvena albanai, bei Juodkalnija, kurioje taip pat nemažai albanų.
Praeitą savaitę likvidžiausiomis Belgrado biržoje buvo „AIK” banko (- 3,98 proc., apyvarta 727 mln. RSD) akcijos. Brangstantis pienas Serbijoje pakėlė dviejų didžiausių Serbijos pieno perdirbimo bendrovių „Novosadska mlekara” (+5,91 proc.) bei „Imlek” (+5,65 proc.) akcijų kursus. Nors Serbijos biržoje vyrauja kritimo tendencijos, tačiau pastebimas investuotojų susidomėjimas atskiromis bendrovėmis. Be jau minėtų pieno perdirbimo įmonių nuo rugsėjo pabaigos investuotojų dėmesio nestokoja seniausia ir didžiausia Vakarų Balkanuose IT bendrovė „Informatika” (+5 proc.).
Jeigu situacija Serbijoje aiški, kyla klausimas, kodėl taip nukrito atrodytų tokių politiškai stabilių valstybių, kaip Kroatija ir Slovėnija biržų indeksai?
Pagal statistiką, visose Balkanų regiono biržose patys aktyviausi yra slovėnų ir kroatų investuotojai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems tenka gana didelė šių biržų apyvartos dalis. Neseniai Kroatijos biržoje labai sėkmingai įvyko „Hrvaški Telekom” IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas visuomenei), kurio dėka pajudėjo aukštyn visa akcijų rinka. Šią savaitę Liublianos biržoje prasideda antro pagal dydį Slovėnijos banko „NKBM” viešas pirminis akcijų platinimas. Tiek kroatų, tiek slovėnų makleriai tvirtina, kad artėjant šiam IPO, investuotojai skubėjo pasiimti pelnus, kad sukauptų reikalingas sumas banko akcijoms įsigyti. Paskelbtos akcijos kainos ribos yra 20,5 – 27 EUR.
Jeigu banko „NKBM” IPO bus toks pat sėkmingas kaip „Hrvaški Telekom”, tikimasi, kad Slovėnijos biržos indeksas iki metų pabaigos pakils dar 10 proc. Be abejo, turėtų atsigauti ir Zagrebo birža. Tuo tarpu prognozuoti, kokia kryptimi judės Belgrado biržos indeksas, tikrai sunku, kadangi neaišku, kaip gruodžio 10 dieną spręsis Kosovo klausimas.