Elektroninė prekyba pasaulyje sėkmingai konkuruoja su tradicine: daug verslininkų iš dalies arba visiškai perkelia prekybą ir paslaugas į virtualią erdvę. Vis dėlto Lietuvos gyventojai dar labai nedrąsiai naudojasi internetinėmis parduotuvėmis – joms tenka sunkiai pelnyti pasitikėjimą.
Neseniai atidarytos didžiausios šalyje internetinės parduotuvės bizzon.lt pardavimo vadovas Marius Galadauskas LŽ tikino, kad mūsų šalies rinka yra pasirengusi elektroninės prekybos suklestėjimui: interneto vartotojų skaičius Lietuvoje jau pasiekė 40,5 procento. Vadinasi, didėjant jų skaičiui, didėja ir poreikis įsigyti prekes internetu.
„Tad užsiimti elektronine prekyba Lietuvoje buvo nuspręsta pastebėjus akivaizdų mūsų šalies atsilikimą šiame prekybos sektoriuje nuo JAV ir ES šalių”, – sakė jis.
Norint, kad elektroninė prekyba Lietuvoje plėtotųsi sparčiau, pasak M.Galadausko, reikia didinti vartotojų pasitikėjimą, išsamiau informuoti apie siūlomas prekes, be to, siekti spartesnės interneto plėtros Lietuvos regionuose.
Apyvarta – 100 mln. litų
Pašnekovas teigia, jog Lietuvos internetinėse parduotuvėse šiemet per 10 mėnesių jau yra nupirkta prekių beveik už 100 mln. litų, nors dar net neprasidėjo „Kalėdų bumas” – tada tikimasi pirkimų šuolio. 2006 metų apyvarta siekė 120 mln. litų. Šiemet veikiausiai šis skaičius dar labiau išaugs.
Pernai Lietuvos elektroninėse parduotuvėse lankėsi ir pirko per 70 tūkst. žmonių, šiemet prognozuojama, kad šis skaičius bus didesnis nei 120 tūkstančių.
Pasak M.Galadausko, Vokietijoje elektroninė prekyba užima 40 proc. visos prekybos rinkos. Lietuva tokį lygį turėtų pasiekti 2009-2010 metais.
Prisijaukinti klientus
Elektroninių parduotuvių svetainėse skelbiama, kad pirkti internetu drabužius, avalynę, baldus ar ką kita naudinga – prekių asortimentas didesnis nei tradicinėse parduotuvėse, patogus jų pristatymas, patrauklios kainos ir t. t.
Vis dėlto pirkėjas palietęs, pamatęs „gyvai” prekę jaučiasi saugesnis nei įsigydamas ją internetu.
Drabužiais prekiaujančio portalo dress.lt direktorė Irma Labutienė teigė, kad vidutiniškai 8 žmonės per dieną apsiperka šioje elektroninėje parduotuvėje. Vidutiniška kliento išleidžiama suma yra 100-150 litų.
„Perkantys pirmą kartą renkasi pigesnį, lengviau pritaikomą drabužį, nes nori pajusti, kaip vyksta pats pirkimo internetu procesas”, – sakė I.Labutienė.
Pasak jos, atsiranda ir nepatenkintų įsigytomis prekėmis klientų. Jie skundžiasi netikusiu dydžiu arba teigia ne taip įsivaizdavę prekę. „Žinoma, vienas dalykas yra nuotrauka, kitas – pamatyti daiktą iš tikro. Tačiau mes nebijome prekių grąžinimo, nes tai vienintelis būdas įgyti kliento pasitikėjimą. Jeigu yra galimybė, siūlome netikusį arba nepatikusį daiktą keisti į kitą, bet jeigu pirkėjas apskritai prekę įsivaizdavo ne taip – be jokių ginčų grąžiname pinigus”, – tikino pašnekovė.
Ji sako, jog prekybos mastas auga, bet pamažu. „Klientus skatiname akcijomis ir nuolaidų sistema. 5 ar 6 kartus apsipirkusiųjų mūsų elektroninėje parduotuvėje – didžiuma. Tokių klientų dabar turime apie 300”, – teigė portalo dress.lt direktorė.
Maisto prekės – tik „gyvai”
Kitose šalyse internetu parduodami ir maisto produktai. Tačiau Lietuvoje Kalėdų stalui vaišių internete šiemet dar neįsigysite – didžiųjų prekybos tinklų atstovai kol kas baiminasi, kad tokia paslauga nereikalinga ir jos neteikia.
„Atidžiai stebime rinką, tačiau kol kas manome, kad Lietuvoje nėra tiek daug interneto vartotojų, jog galėtume pradėti su prekybos internete projektu. Tačiau atkreipiame dėmesį į naujas tendencijas, galbūt ateityje toks projektas bus įgyvendintas”, – LŽ teigė „Rimi Lietuvos” atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink” komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila LŽ tvirtino, kad tokia galimybė dabar nesvarstoma, nes abejojama šios paslaugos sėkme dėl dar neišspręstų techninių problemų.
„Pažintys” – internetinėje erdvėje
„Esame elektroninėje erdvėje, todėl ir informaciją apie savo veiklą dažniausiai skleidžiame per ją. Nes taip mus pasiekti yra paprasčiau”, – LŽ sakė internetinės drabužių parduotuvės vadovė.
Pasak eShops.lt projekto direktoriaus Sauliaus Dackio, pastebėjus, kad internetinė prekyba Lietuvoje gana sunkiai juda, kilo mintis sukurti tokių parduotuvių nuorodų katalogą, kuriame lankytojai balsuotų už jiems patikusias ar nepatikusias internetines parduotuves, rašytų komentarus apie apsipirkimą vienoje ar kitoje elektroninėje parduotuvėje.
„Šis projektas skirtas Lietuvoje veikiančioms internetinėms parduotuvėms populiarinti tarp Lietuvos pirkėjų. Iki jo sukūrimo duomenų bazės, kurioje būtų skelbiamos visos elektroninę prekybą Lietuvoje vykdančios įmonės, nebuvo”, – pabrėžė eShops.lt direktorius.
Šiuo metu eShops.lt skelbia 315 skirtingų Lietuvoje veikiančių internetinių parduotuvių nuorodų. Norinčiųjų užsiregistruoti elektroninės prekybos svetainių kataloge, pasak S.Dackiou, kaskart vis daugiau.
nepasitikiu internetine bankininkyste.