Miškininkų ir medienos pirkėjų bei perdirbėjų lūkesčiai skirtingi, tačiau šie verslo žmonės – viename laive.
„Šio laivo kapitonas yra Vyriausybė, o kursą prižiūri Aplinkos ir Ūkio ministerijos. Gaila, kad šiuo metu nelabai sutartinai irkluojame”, – kalbėjo pasitarime apie prekybą mediena valstybiniuose miškuose generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos surengė kasmetinį pasitarimą „Dėl prekybos apvaliąja mediena 2008 metais” miškų urėdijų ir medienos pramonės atstovams.
Iki lapkričio 19 dienos miškų urėdijoms pranešę, kiek, kokios ir kokia kaina nori nusipirkti medienos, jos pirkėjai apie savo sėkmę sužinos lapkričio 30 dieną miškų urėdijų interneto svetainėse. Platesnė informacija apie prekybą apvaliąja mediena pateikiama Generalinės miškų urėdijos interneto svetainėje www.gmu.lt.
Prekyba nemažėja
Ši prekyba, pasak aplinkos viceministro Zdislovo Truskausko, nemažėja. 1991 metais pramonei buvo pateikta 2 mln. lietuviškos ir dar milijonas kubinių metrų importuotos rusiškos medienos, o 2006 metais parduota 3,3 mln. kubinių metrų valstybinių miškų ir 1,5 mln. kubinių metrų privačių miškų medienos.
„Keista, kodėl kai kurie medienos perdirbėjai tvirtina, esą žaliavos jiems parduodama mažiau negu anksčiau”, – stebėjosi aplinkos viceministras.
Skaičiais jis paneigė ir gandus, neva dauguma medienos yra eksportuojama: 2005-2006 metais iš Lietuvos buvo išvežta 1,1 mln. kubinių metrų medienos, iš jų iš valstybinių miškų – 630 tūkst. kubinių metrų. Aplinkinės šalys eksportuoja daugiau. „Antai Latvija Švedijai pardavė apie 4 milijonus kubinių metrų medienos”, – palygino Z.Truskauskas.
Aplinkos viceministro nuomone, Medienos prekybos taisykles bei pagal jas pasirašomas ilgalaikes prekybos sutartis reikėtų susieti su Vyriausybės tvirtinama kirtimų norma. Vyriausybė neseniai patvirtino šią normą 2009-2013 metams, vadinasi, ir naujosios taisyklės galėtų pradėti veikti nuo 2009-ųjų.
Ligi to laiko reikia vadovautis dabar galiojančiomis Prekybos mediena taisyklėmis, juo labiau kad pasiūlymų jas keisti laiku nesulaukta.
Šiai nuomonei pritaria ir Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas. „Iš tiesų pastaraisiais mėnesiais atsiradusio kai kurių medienos perdirbėjų nepasitenkinimo priežastis – ne prekybos taisyklės, nors jos ir neidealios, o tai, jog Rusijai padidinus savo medienos eksporto muitus kiek padidėjo kai kurios lietuviškos medienos paklausa ir kainos. Mes esame tik maža didelės rinkos dalis”, – priminė V.Vaičiūnas.
Padidėjo ir išlaidos
Daugiausia skaičiais ir faktais savo pranešimą apie prekybą mediena valstybiniuose miškuose grindė ir generalinis urėdas B.Sakalauskas. Jis atkreipė dėmesį, jog šalyje dar nesibaigė žemės reforma, todėl net beveik trečdalis miškų tebėra be šeimininkų ir juose beveik neūkininkaujama.
Per pastaruosius 5 metus Lietuvoje kasmet iškertama apie 3,5 mln. kubinių metrų medienos, tad jos perdirbėjams reikėtų orientuotis į tą skaičių, o ne pasikliauti permaininga Rusijos rinka.
„Skirtingai nei medienos perdirbėjai, mes neslepiame savo kainų – prašom, žiūrėkite, studijuokite.
Kai kurios jų iš tiesų 50 proc. didesnės, negu ankstesniais metais, tačiau atlyginimai padidėjo maždaug 2, kuro kainos – 3 kartus, tad medienos kainos padidėjimas nekompensuoja jos gamybos kaštų pabrangimo”, – skaičiavo B.Sakalauskas.
Pasiūlymu pasipiktino
Pasitarimo išvakarėse Medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena” pasiūlė prekybos taisyklėse įrašyti, jog sudaryti ilgalaikes sutartis turi teisę tik tos medienos pramonės įmonės, kurios per praėjusius 7 metus investavo į savo pramonę ne mažiau kaip 25 mln. litų. Šios asociacijos vadovai Sigitas Paulauskas ir Raimundas Beinortas ir pasitarime agitavo liūto dalį medienos parduoti vadinamiesiems stambiesiems gamintojams.
Tai papiktino nemažą dalį tiek kitoms asociacijoms priklausančių medienos perdirbėjų, tiek miškininkus, mat jei būtų paklausyta šio siūlymo, vietoj 62 įmonių, pagal ilgalaikes sutartis parduodama mediena, liktų tik 6.
„Kuo nusikalto kitos įmonės, kad jas reikėtų išmesti už borto?” – stebėjosi susirinkusieji. „Jei smulkesnės lentpjūvės stumiamos iš rinkos, ginsimės visais būdais”, – pagrasino Marijampolės UAB „Juodeliai” vadovas Juozupas Zimnickas.
„Apie prekybos apvaliąja mediena taisykles kalbėti galima ir reikia, tačiau asociacijos „Lietuvos mediena” pasirinkta forma yra nekorektiška”, – teigė vienos didžiausių šalyje medienos perdirbimo bendrovės „Stora Enso Miškas” generalinis direktorius Audrius Mikalauskas. „Kam atstovauja asociacija „Lietuvos mediena”? Mes kelerius metus buvome šioje asociacijoje, tačiau mūsų nuomonės nebuvo klausiama”, – piktinosi A.Mikalauskas.
„Rinkos esmė – laisvas pirkėjo ir pardavėjo susitarimas dėl kainos, ir čia nėra nei didelių, nei mažų, nes tas, kas šiandien mažas, rytoj gali būti didelis, ir atvirkščiai”, – priminė ir Lietuvos prekybos, pramonės bei amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Vitas Mačiulis.
Bus naujos taisyklės
Nesulaukė pritarimo ir kitas „Lietuvos medienos” atstovų siūlymas – riboti medienos eksportą. „Mes ne tam stojome į Europos Sąjungą, kad dabar draustume pirkti. Juk nesistebime matydami mūsų parduotuvėse kitų valstybių prekių”, – kalbėjo susirinkusieji.
Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys priminė, jog Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse medienos kainos dar didesnės negu Lietuvoje. Galbūt taip yra todėl, kad medienos pramonė ten modernesnė bei stipresnė negu pas mus ir gali pasiūlyti didesnes kainas.
„Suprantu tai, tačiau kaip valstybės įmonės vadovas vis dėlto jaučiu kaltę, jog mes parduodame produkciją pigiau negu kaimynai – juk dėl to mūsų šalies iždas netenka dalies pajamų”, – sakė F.Bakys.
Nuspręsta bendromis miškininkų ir medienos pirkėjų, perdirbėjų bei eksportuotojų jėgomis iki kitų metų vidurio parengti naujas Prekybos apvaliąja mediena taisykles atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą padėtį medienos rinkoje. Generalinė miškų urėdija savo interneto tinklalapyje nuolat informuos, kiek ir kokios medienos parduodama.
Parengta bendradarbiaujant su Generaline miškų urėdija