Įstatymas palieka Putinui galimybę pasilikti trečiajam laikotarpiui

Vladimiras Putinas galės dalyvauti eiliniuose Rusijos prezidento rinkimuose 2008 metais, jeigu pirma laiko atsistatydins, o tai suteiks jam formalią teisę apeiti Konstitucijos draudimą būti prezidentu tris laikotarpius iš eilės, pranešė artimas Kremliui šalinis.
V.Putinas ne kartą sakė, kad laikydamasis Konstitucijos ne tik raidės, bet ir dvasios, pasitrauks iš posto ir atlaisvins Kremlių kitam politikui. Jo spaudos tarnyba pareiškė, kad ši pozicija nepasikeitė. Tačiau susijęs su prezidento administracija šaltinis sakė agentūrai „Reuters”, kad trečiosios kadencijos idėja nepalieka V.Putino aplinkos.

Pagal šį scenarijų, V.Putinas jau lapkritį galėjo paskelbti, kad pasitraukia iš posto. Jo ministras pirmininkas Viktoras Zubkovas taptų laikinuoju prezidentu ir tada V.Putinas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose kitų metų kovą.

Ką darys V.Putinas po atsistatydinimo, domina Rusijos gyventojus ir užsienio investuotojus, nes per aštuonerius valdymo metus jis paėmė į savo rankas beveik visą valdžią didžiulėje šalyje, kuri turi atominį ginklą ir 142 mln. gyventojų bei mano, kad dabartinis valstybės vadovas yra stabilumo garantas. Bet ką V.Putinas laiko savo įgaliojimų perėmėju, vis dar neaišku.

Vakarų kompanijos ir vyriausybės, nors ir nurodo, kad būtinos demokratinės procedūros, apie V.Putiną kalba ir kaip apie „žinomą veikėją”, su kuriuo galima turėti reikalą.

Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas pavadino V.Putino atsistatydinimą pirma laiko, kad išlaikytų valdžią savo rankose, įmanomu, pažymėdamas interviu žurnalui „Itogi”, kad tam net nereikėtų keisti Konstitucijos.

Pagal pagrindinį šalies įstatymą, „vienas ir tas pats žmogus negali užimti Rusijos Federacijos prezidento posto daugiau kaip du laikotarpius iš eilės”.

Analitikai manė, jog V.Putinas galėtų užbaigti antrąją kadenciją, neilgam perduoti postą prezidentui-įgaliojimų perėmėjui, ir politinė marionetė netrukus atsistatydintų, atlaisvindama kelią sugrįžti buvusiam KGB pulkininkui į valstybės vadovo kėdę – ar per 2012 metų rinkimus, ar anksčiau. V.Putinas aiškiai davė suprasti, kad neketina atiduoti valdymo vadžių, ir dauguma rinkėjų jam pritaria, skųsdamiesi, kad Konstitucija draudžia trečiąją kadenciją.

Rudenį per šalį nusirito naujų akcijų V.Putino trečiajai kadencijai remti banga, į kurias pareigūnai suvežė studentus ir tarnautojus. Ketvirtadienį Tverėje įvyko visos Rusijos V.Putino šalininkų suvažiavimas, surengtas, kaip praneša spauda, su valdžios parama. Tačiau delegatai nesugebėjo susitarti, kaip apibrėžti „nacionalinio lyderio” statusą politinio Olimpo viršūnėje po formalaus atsistatydinimo ir nutarė palaukti paties lyderio patarimo, tikėdamiesi susitikti su V.Putinu Lužnikų stadione Maskvoje lapkričio 21 dieną.

V.Putino valdymo legitimumas po atsistatydinimo kelia klausimų Vakarams ir diskusijas Rusijos visuomenėje, nes prieštaringos V.Putino šalininkų nuomonės gali rodyti, kad visiško aiškumo nėra ir Kremliuje.

SLAPTAS ĖJIMAS

Tačiau A.Šochino ir kitų aprašytas scenarijus gali sudaryti V.Putinui galimybę palikti prezidento kėdę tik porai mėnesių, jeigu ne savaičių.

Federaliniai įstatymai skelbia, jog valstybės vadovas, pirma laiko atsistatydinęs, „negali būti iškeltas kandidatu rinkimuose, paskirtuose dėl to, kad jis pirma laiko nutraukė savo įgaliojimų vykdymą”.

Tai ir yra įstatymo spraga – juk įstatymas nedraudžia dalyvauti prezidentui rinkimuose, kurie paskirti ne dėl jo pirmalaikio atsistatydinimo.

Jeigu V.Putinas pasitrauks, kai oficialiai bus paskelbta rinkimų data – Federacijos Taryba ketina tai padaryti lapkričio 26 dieną – jis galės dalyvauti numatytame balsavime.

„Iškeltas uždavinys užtikrinti trečiąjį laikotarpį. Iš kelių variantų pasirinktas vienas, kuris bus pagrįstas šia įstatymo spraga”, – sakė šaltinis, artimas Kremliui.

Tačiau jis pridūrė: „Putinas kol kas nepriėmė galutinio sprendimo… Tai ne jo, o jo aplinkos idėja. Putinas pats dar nenusprendė”.

Dūmos rinkimai, gruodžio 2 dieną, kuriuose prezidentas įrašytas pirmasis į politinėje scenoje vyraujančios partijos „Vieningoji Rusija” sąrašą, išplečia jo galimybes išsaugoti valdžią po atsistatydinimo – pavyzdžiui, užimti ministro pirmininko postą.

Komentuodamas scenarijaus, kuriame pasinaudojama Konstitucijos spragomis, tikimybę Kremliaus sekretoriaus spaudai pavaduotojas Dmitrijus Peskovas sakė: „Tai tikriausiai klausimas Konstituciniam Teismui ir rinkimų komisijai. Ne mums tai spręsti”.

V.Putinas „kategoriškai nepritaria bet kuriam Konstitucijos pakeitimui ir ne kartą sakė, kad paliks prezidento postą”, – pažymėjo S.Peskovas.

Apklausos rodo, jog V.Putino šalininkų Rusijoje sudaro maždaug 70 proc. rinkėjų, ir daugelis nori, kad jis liktų valdžioje.

Analitikai sieja pranešimus apie naują tokio tikslo pasiekimo variantą su informacijos nutekėjimu iš vienos tarpusavyje rungtyniaujančių V.Putino aplinkos grupuočių. Tačiau sprendimą galiausiai priims jis pats, sako stebėtojai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.