Azijoje ir buvusioje Rytų Vokietijoje moterys tapo retenybe. Todėl, kad jos išvažiuoja arba… net negimsta. Tokio reiškinio pasekmė: milijonai nevedusių vyrų ir vis stiprėjanti socialinė įtampa.
Azijoje mergaitės gimsta retai
Kinams nuo seno mergaitė – „tekantis vanduo”, kuris neduoda naudos. Indams – „sodas, kurį reikia puoselėti labiau nei kitus”. Štai kodėl, nepaisant įvairių dabartinių vyriausybinių kampanijų, draudžiančių atsisakyti auginti mergaites, kiekvieną dieną jų gimsta vis mažiau arba jos miršta dar vaikystėje specialiai nesirūpinant jų sveikata. „Tikras genocidas, – apie abortus, vaikžudystes, rūpinimosi stoką sako Delio moterų mokymo ir raidos centro gydytojas George’as Sabu. – Genocidas vykdomas pasitelkus mediciną: kai tėvai sužino, jog laukiasi mergaitės, jos atsikrato dar prieš gimstant.”
Dėl šio paplitusio reiškinio šiuo metu Azijoje gyvena 100 mln. moterų mažiau nei vyrų. Šiaurės vakarų Indijoje užregistruotas rekordas: 1000 berniukų tenka 793 mergaitės. Kinijos Panjobo mieste dar blogiau: 724 mergaitės tenka 1000 berniukų, o kai kuriose provincijose – 138 berniukams 100 mergaičių. Kitose Azijos šalyse ir Kaukaze – panašios tendencijos.
Išsilavinusios vokietės išvažiuoja
Ši problema egzistuoja ir Europoje, tik dėl visai kitų priežasčių. „Nuo 1991 metų iš buvusios Rytų Vokietijos išvažiavo 2 mln. žmonių. Du trečdaliai iš jų – moterys, nes, būdamos labiau išsilavinusios nei Rytų Vokietijos vyrai, lengviau galėjo rasti darbą Vakarų šalyse, – sakė Berlyno populiacijos ir raidos tyrinėjimų instituto darbuotoja Steffen Krohnert. – Išsilavinusios vokietės greitai susirado draugų, sukūrė šeimas ir apsistojo kitose šalyse. Mažiau išsilavinę vokiečiai dažniausiai neturi darbo, o dėl to dažnai negali sukurti šeimų. Jaunos vokietės, gavusios diplomą, elgiasi panašiai: kam likti buvusioje Rytų Vokietijoje, kur nedarbas didesnis nei Vakaruose?”
Daugėja nevedusių vyrų
Nors priežastys Azijoje ir Rytų Vokietijoje skirtingos, tačiau rezultatas tas pats: jauni vyrai pasmerkti likti nevedusiais. Kinijoje jie vadinami „skrajojančiomis šakomis”, nes jų genealoginis medis niekada neduos vaisių. Tokių vyrų Kinijoje yra apie 30-40 mln., Indijoje – 28-32 milijonai.
Atrodytų, kad moterys, būdamos „retos prekės”, turėtų naudotis tokia padėtimi ir galėtų jaustis lyg karalienės. Bet yra priešingai. Faktas, kad moterų yra mažai, jas iš tiesų padaro prekėmis. Azijoje turtingi vyrai prieš vesdami moterį pirmiausia turi sumokėti jų šeimoms ir tarpininkams.
Vienai žmonai keli vyrai
Yra ir dar blogesnių dalykų. „Daug kur moterys pardavinėjamos dėl jų įsčių, – pasakoja gydytoja iš Indijos Donna Fernandes. – Kai jos pagimdo sūnų, yra vėl perparduodamos kitam vyrui. Taip pat daugėja daugvyrystės pavyzdžių, poliandrinių šeimų, kai keli vyrai dalijasi viena žmona.”
Be paliovos auga prekyba moterimis ir nepilnametėmis. Pietų Azijos moterų fondo duomenimis, per metus parduodama 225 tūkst. moterų. Prostitucija miestuose ir net kaimuose vis labiau matoma. Tereikia laikraščiuose perskaityti mažus skelbimus, kurie yra labai iškalbingi.
Indijos kalėjimai perpildyti
Nepaisant moterų trūkumo smurto prieš jas nemažėja. Pavyzdžiui, Bangalores mieste Indijoje kas mėnesį miršta po 100 moterų, iš kurių 80 proc. yra ištekėjusios. Azijos šalyse pastebima keista tendencija: kuo mažiau moterų, tuo daugiau prieš jas smurto ir apskritai nusikaltimų. Pavyzdžiui, Kinijoje nuo 2004 iki 2005 metų maištų ir riaušių padaugėjo 6 procentais. Tiek pat padaugėjo ir nusikaltimų (žmogžudysčių, išprievartavimų, vagysčių). Indijos kalėjimai perpildyti.
Buvusioje Rytų Vokietijoje pastebimai auga rasistinė agresija: nuo 2004 iki 2005 metų ji padidėjo 20 procentų. Praėjusį rugpjūtį 50 girtų jaunų vokiečių mieste apsupo aštuonis tamsiaodžius indus ir šaukė: „Užsieniečiai lauk!”. Per pastarąjį pusmetį Saksonijoje įvyko 137 panašūs incidentai. Tokių nuotaikų laikymasis juntamas ir tarp politikų: už kraštutinius dešiniuosius 2002-aisiais balsavo 0,8 proc. žmonių, o 2006-aisiais – jau 7,3 procento.
Suprantama, smurtaujama ne tik tose vietovėse, kur trūksta moterų, tačiau visų šių kraštų valdžios tvirtina, jog rasistinė, socialinė, ekonominė ir religinė įtampa kyla dėl moterų skaičiaus mažėjimo. „Kinija šį pakrikusį valstybės modelį jau taikė praeityje, kai žudydavo mergaites, – sako amerikiečių tyrinėtoja Valerie Hudson. – Nuo XVIII amžiaus karų ir maištų laikotarpio iki dabar vyrų Kinijoje gyvena gerokai daugiau nei moterų.”
Moterys stadione – smurto mažiau
Pasak psichiatrės Marie France Hirigoyen, vyrai nėra agresyvesni už moteris, abiejų lyčių agresijos potencija vienoda. „Tik labai daug lemia skirtingas auklėjimas. Visame pasaulyje berniukai yra skatinami rungtyniauti, būti stipriais, kovoti. Mergaitės vertinamos už mandagumą, švelnumą, joms draudžiama prieštarauti vyrams. Jos yra švelnesnės už vyrus.” Sociologas Dominique’as Bodinas sako, kad būdamos švelnesnės moterys keičia vyrų elgesį. „Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, chuliganai, ilgai būnantys su moterimis, tampa mažiau agresyvūs, nes nenori sudaryti blogo įvaizdžio apie save. Anglų valdžia netgi rengė dideles kampanijas, kad paskatintų moteris eiti į futbolo rungtynes. Kai moterys ėmė vaikščioti žiūrėti futbolo, smurto stadionuose sumažėjo.”
Negalima sakyti, kad Azijoje su moterų trūkumu susijusios problemos yra nesprendžiamos. Oficialiai Kinijoje ir Indijoje uždrausta nėštumo pradžioje echoskopu sužinoti kūdikio lytį. Bet turint pinigų, tą draudimą labai lengva apeiti.
Vokiečiai irgi bando spręsti moterų trūkumo bėdą. Į buvusią Rytų Vokietiją grįžtančioms moterims skiriama „įsikūrimo premija” – apie 2 tūkst. eurų, padedama susirasti darbą. Tačiau šių priemonių vis tiek nepakanka. „Vienintelis būdas susikoncentruoti ties vyrų mokymu ir ekonomikos vystymu – tik taip išlaikytume emigruoti linkusias moteris, – sako S.Krohnert. – Bet mūsų valdžia to nelaiko prioritetu.”
V.Hudson teigia, jog galbūt nieko nereikia daryti dirbtinai. Anot jos, vyriška jėga neišvengiamai darys įtaką visam pasauliui. „Žinant, kad 40 proc. pasaulio žmonijos gyvena Azijoje, galima laukti didelio demografinio, ekonominio, socialinio sukrėtimo, – sako ji. – Vienintelė viltis – kad šios šalys pasieks aukštesnį išsivystymo lygį ir tėvai galės auginti keletą vaikų nedarydami jokios dirbtinos atrankos. Bet iki to dar toli.”