Laikinasis Pakistano premjeras Mohammedmianas Soomro (Mohamedmianas Sumras) yra buvęs tarptautinis bankininkas, kurio svarbiausias darbas bus nepaprastosios padėties sukaustytą šalį atvesti į visuotinius rinkimus, numatytus sausio pradžioje.
M.Soomro, artimas Pervezo Musharrafo (Pervezo Mušarafo) sąjungininkas, ministru pirmininku buvo prisaikdintas penktadienį ir šiame poste pakeitė Shaukatą Azizą (Šaukatą Azizą).
M.Soomro šiuo metu buvo Pakistano parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pirmininkas ir į šį postą grįš po rinkimų, kurie, kaip pažadėjo P.Musharrafas, įvyks sausio 9 dieną.
Ar būdamas premjeru jis galės įnešti kokių nors realių pokyčių, abejojama.
„Iš tikrųjų nelabai svarbu, kas bus ministru pirmininku, nes tikrąją valdžią turi prezidentas P.Musharrafas”, – teigė politikos analitikas Hasanas Askari (Hasanas Askaris).
„Nėra jokio skirtumo, ar juo bus M.Soomro, ar A, ar B, ar C, – sakė jis. – Vidaus padėčiai spręsti tai yra nesvarbu”.
57 metų M.Soomro priklauso valdančiajai P.Musharrafo partijai – Pakistano musulmonų lygai (Q). 2003 metų vasarį jis buvo išrinktas senatoriumi ir po mėnesio tapo šios partijos pirmininku.
M.Soomro yra Soomro genties, gyvenančios pietinėje Sindo provincijoje, galva ir yra kilęs iš šeimos, turinčios dešimtmečius politinės patirties, rašoma biografijoje, kuri pateikiama Senato tinklalapyje.
M.Soomro išsilavinimą gavo Pakistane ir Jungtinėse Valstijose ir buvo užėmęs vadovaujančius postus virtinėje finansinių institucijų, įskaitant Amerikos banką ir stambius bankus Jemene bei Bahreine.
Grįžęs į tėvynę jis vadovavo valstybiniam Pakistano nacionaliniam bankui.
2000 metų gegužę jis buvo paskirtas pietinės Sindo provincijos, kuriai priklauso Karačio uostamiestis, gubernatoriumi.
Analitikas H.Askari teigė, kad normaliomis aplinkybėmis M.Soomro būtų idealus pasirinkimas ministro pirmininko postui, nes yra gerbiamas užsienyje ir priimtinas opozicijai, su kuria palaikė gerus asmeninius santykius.
„Tačiau dėl dabar egzistuojančios padėties jis nebus priimtinas opozicijai”, – teigė H.Askari.
P.Musharrafas nepaprastąją padėtį įvedė lapkričio 3 dieną, tokio sprendimo priežastimis nurodydamas islamistų smurtą ir teisėsaugos kišimąsi į politikos procesą . Jis užsiminė, kad nepaprastoji padėtis išliks bent iki rinkimų.