Pastebimai šoktelėjus bankų būsto paskolų palūkanoms, žmonės taip neskuba pirkti nekilnojamojo turto kaip anksčiau. Baltijos šalių sostinėse nekilnojamojo turto rinka vėsta, nors kol kas „nesprogsta”, o Lietuvoje ji net tebėra karšta, bet pirkėjai jau tapo atsargesni.
Vilniuje, kitaip nei Rygoje ir Taline, nekilnojamojo turto kainos nuo metų pradžios pakilo dar 10-20 procentų.
Kaip LŽ sakė nepriklausomų analitikų klubo „Pinigų srautas” prezidentas Darius Simanavičius, šiuo metu nekilnojamojo turto pasiūla pradeda didėti, nes butų perpardavinėtojus gąsdina padėtis gretimose valstybėse ir kai kurių analitikų perspėjimai dėl galimo kainų burbulo sprogimo. „Negalima kategoriškai teigti, jog padidėjus būsto pasiūlai nėra paklausos. Žmonės neperka butų taip masiškai kaip anksčiau, bet domisi, atidžiai stebi rinką. Pirkėjai tapo labai atsargūs”, – aiškino jis.
„Rinkai vėstant būsto kainos kuriam laikui gali sumažėti 5-10 procentų. Jeigu jos kristų dar labiau, visiškai nebūtų pasiūlos, niekam neapsimokėtų statyti. Nekilnojamojo turto kainų burbulas gali sprogti tik tada, kai būstas atpinga 30 proc. ar dar daugiau, bet beveik neįtikima, jog tai nutiks”, – kalbėjo bendrovės „Ober-Haus” Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.
Anot jo, pastebima, kad kuo labiau kyla kainos, tuo daugiau rinkoje atsiranda spekuliantų. O joms stabilizuojantis spekuliantų gerokai sumažėja.
Pigiausias būstas – Taline
Pažiūrėjus iš arčiau į Baltijos šalių nekilnojamojo turto žemėlapį, matyti ryškios tendencijos: pigiausias būstas – Taline, kiek brangesnis – Vilniuje, dar daugiau jis kainuoja Rygoje, o kaimynės Lenkijos sostinėje Varšuvoje – brangiausias.
Pasak R.Pletero, Estijoje naujos statybos būsto rinka labiausiai užpildyta. Čia kainos daugiausia krito dėl to, kad pirkėjai ėmė mažiau domėtis nelabai kokybiškais arba prastai išplėtotos infrastruktūros vietovėse esančiais butais ir namais. Sugriežtėjusi bankų paskolų politika ir padidėjęs naujos statybos būsto pasirinkimas, anot analitiko, lėmė gana smarkiai sumažėjusį susidomėjimą senos statybos būstais ir nebaigtais naujos statybos projektais.
Nors užsienio investuotojai Baltijos šalis mato kaip vieną vienetą, tai, kas vyksta Taline ar Rygoje, nebūtinai kartosis Vilniuje. Čia bendros tendencijos gali atsiliepti tik iš dalies.
Brango nenuspėjamai
Baltijos valstybių nekilnojamojo turo ekspertus šiais metais labiausiai stebino būsto vertės pokyčiai Vilniuje. Anot R.Pletero, prognozuotas 7-10 proc. kainų kilimas nepasitvirtino. „Jos šoktelėjo net iki 20 procentų. Tačiau džiugina, kad šis didėjimas buvo šiek tiek nuosaikesnis negu prieš porą metų. Varšuvoje kainos kilo nuo 5 iki 15 proc., Rygoje svyravo, bet liko tokios pat, o Taline krito
5-10 procentų”, – teigė bendrovės „Ober-Haus” atstovas.
Naujos statybos būstų pasiūla Vilniuje pastaraisiais metais siekė 22 procentus. Anot „Ober-Haus” analitikų, net 85 proc. šiemet sostinėje planuojamų baigti statyti būstų jau rezervuota arba parduota. Iš 7 tūkst. naujų butų, kuriuos ketinama pastatyti 2008 metais, rezervuota arba parduota 2100.
Kaina svarbesnė už kokybę
Nekilnojamojo turto pardavėjai pažymi, kad dauguma pirkėjų renkasi būstą nekreipdami dėmesio į jo kokybę ir vietą. Jiems svarbiausia – galutinė kaina. Priimtiniausi – nuo 250 iki 300 tūkst. kainuojantys butai, o populiariausi – ekonominės klasės, mažo ploto, naujos statybos namuose.
Atsižvelgdami į tai statytojai perplanuoja projektus į mažesnio ploto butus, kad didėjant statybos išlaidoms galėtų pasiūlyti klientui butą už tokią pat arba mažesnę kainą. Vidutinis naujos statybos buto plotas Vilniuje – 62 kvadratiniai metrai. Ankstesniais metais gyventojai rinkosi kiek didesnius būstus.
Tik 7 proc. pirkėjų nekilnojamąjį turtą perka iš nuosavo kapitalo, kiti savo lėšomis dengia pusę arba trečdalį būsto kainos, o 41 proc. naujakurių visą reikiamą sumą skolinasi iš bankų. Todėl, ekspertų teigimu, jei bankai griežčiau dalys paskolas, ko gero, smarkiai sumažės ir paklausa.
Kaip LŽ sakė banko „DnB NORD” Mažmeninės bankininkystės departamento direktorius Raimondas Kutra, šis bankas ir anksčiau laikėsi gana konservatyvios būsto paskolų teikimo politikos. „Pasiūlėme klientams saugesnį skolinimosi būstui būdą, t. y. trečią kelią – be kintančių ir fiksuotų palūkanų. Imdamas būsto kreditą „Palūkanų lubos” klientas išvengia sunkiai prognozuojamų palūkanų šuolių, nes nustatomos griežtos kintamų būsto kredito palūkanų ribos”, – dėstė jis.
„Hansabankas” taip pat atidžiai stebi rinką, reaguoja į jos pokyčius ir peržiūri išduodamų paskolų kokybę. „Dėl pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje šiek tiek atidžiau žiūrima į senos statybos būstų finansavimą, taip pat konservatyviau vertinamas paskolos ir įkeisto už paskolą turto santykis”, – sakė „Hansabanko” Būsto departamento direktorė Žana Kovšova.
SEB Vilniaus bankas jau pakeitė minimalų pajamų dydį, kuris turi likti paskolą paėmusiems gyventojams. „Anksčiau paskola būdavo suteikiama, kai vienam šeimos nariui, sumokėjus paskolos ir palūkanų įmoką, likdavo ne mažiau kaip 500 litų. Dabar ši suma yra 625 litai. Kita būtina kredito suteikimo sąlyga – grąžinamos kredito įmokos suma neturi sudaryti daugiau kaip 40 proc. gyventojo pajamų”, – LŽ vardijo SEB Vilniaus banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.