JAV Kongresas nubalsavo už tai, kad karinei operacijai Irake būtų skirta papildomų lėšų, bet liepė prezidentui G.Bushui apsispręsti dėl tikslaus kariuomenės išvedimo tvarkaraščio.
„Bomba” prezidentui
Po ilgų debatų JAV Kongreso Atstovų Rūmai (Demokratų partijos dauguma) 218 balsų prieš 208 priėmė įstatymo projektą, kuriuo numatoma skirti papildomus 50 mlrd. dolerių karui Irake. Tai gerokai mažesnė suma nei ta, kurios prašė Baltieji rūmai. Prezidentas karui Irake finansuoti reikalavo maždaug 200 mlrd. dolerių. Tačiau tai – ne svarbiausia problema šalies vadovui. Demokratai įtraukė į šį įstatymą tikrą „bombą”. Mat numatyta, kad įsigaliojus įstatymui dėl karo finansavimo prezidentas G.Bushas per trisdešimt dienų privalės pradėti išvesti kariuomenę iš Irako. Taip pat nustatytas ir galutinis visiško JAV pasitraukimo terminas – 2008 metų gruodžio mėnuo. Prezidentas iš anksto pareiškė, kad vetuos įstatymą, jei šis bus patvirtintas JAV Senate.
Paskutinė G.Busho ir Respublikonų partijos viltis – Senatas. Ekspertai mano, kad demokratams pritrūks maždaug 60 balsų. Be to, tai jau ne pirmas demokratų bandymas priversti prezidentą išvesti kariuomenę iš Irako. Baltieji rūmai nuolat vetuodavo tokius įstatymus, o opozicijai nepavykdavo surinkti privalomųjų dviejų trečdalių parlamentarų balsų, kad galėtų atmesti prezidento veto. Vis dėlto prezidento palaikomas Pentagonas gali atsidurti gana keblioje padėtyje. Pakanka, kad pastarojo įstatymo įsigaliojimas būtų užvilkintas, ir JAV Gynybos departamentas laiku negaus netgi minėtų 50 milijardų. Tai reiškia, kad karą Irake teks finansuoti kitų karinio biudžeto straipsnių sąskaita.
Demokratai keičia taktiką
Nepaisydama G.Busho grasinimų, Demokratų partija yra tvirtai pasiryžusi ginti savo pozicijas. Opozicija pareiškė, kad šį kartą karo finansavimui pritars tik tokiu atveju, jei prezidentas nustatys tikslų kariuomenės išvedimo grafiką. Senato demokratų lyderis Harry’s Reidas situaciją paaiškino paprastai: „Jei prezidentas neišveda kariuomenės – jis negauna pinigų”. Panašų griežtą pareiškimą praėjusią savaitę padarė ir Atstovų Rūmų pirmininkė, Demokratų partijos narė parlamentarė Nancy Pelosi.
Pastarasis įstatymas rodo, kad demokratai keičia politinės kovos taktiką. Anksčiau jie mėgindavo be kompromisų atmesti bet kokį bandymą skirti papildomų lėšų karui Irake. Dabar demokratai neblokuoja G.Bushui reikalingų įstatymų, bet bando juos suformuluoti taip, kad Pentagonui būtų kuo sunkiau įgyvendinti savo planus. Prezidento strategija nesikeičia – jis apeliuoja į patriotinius amerikiečių jausmus, nuolat kartodamas, kad JAV kariai nusipelno visokeriopos paramos. Kol kas tokie pareiškimai veikia, bet atrodo, kad daugelis amerikiečių palengva praranda tikėjimą prezidento „patriotizmu”.
Brangus karas
Neseniai demokratai atliko JAV karinių išlaidų tyrimą ir viešai paskelbė sensacingus rezultatus: JAV karas Irake ir Afganistane kainuoja dvigubai daugiau nei oficialiai Baltųjų rūmų skelbiamos išlaidos. Pasak Demokratų partijos, pridengdama vadinamaisiais „užslėptais straipsniais”, G.Busho administracija karams išleido pusantro trilijono dolerių. Tyrimo išvados sukėlė visuomenės ir politikų kritiką prezidento vykdomos politikos atžvilgiu. Tikėtina, kad tai taip pat palengvino pastarojo įstatymo patvirtinimą Kongrese. Respublikonai užprotestavo tyrimo rezultatus ir pareikalavo iš valstybinių institucijų atšaukti opozicijos pranešimą. Respublikonų senatorius Samas Brownbackas ir kongresmenas Jimas Saxtonas pareiškė, kad demokratų pranešime yra daugybė faktinių klaidų. Pavyzdžiui, respublikonų teigimu, pranešime įskaičiuojamos išlaidos, susijusios su naftos kainų augimu, o tai, pasak G.Busho šalininkų, yra neobjektyvi kritika. Be to, įtariama, kad demokratai nuslėpė kai kurias klaidas nuo visuomenės, nes valstybės žinyboms ir visuomenei pateikti pranešimo variantai nėra identiški.
G.Bushas pasiduos?
Lig šiol JAV prezidentui pavykdavo atremti opozicijos išpuolių, tačiau dabar jis atsidūrė pavojingoje situacijoje. Demokratams pavyko paaiškinti, kiek gi iš tiesų amerikiečiams kainavo karai, vykstantys nuo 2000 metų – maždaug po 20 tūkst. dolerių kiekvienai šeimai. Taigi, vetuodamas pastarąjį karo finansavimo įstatymą, G.Bushas (o su juo ir Respublikonų partija) rizikuoja visiškai prarasti visuomenės pasitikėjimą.
Nėra abejonių, kad JAV kariuomenės išvedimas iš Irako stabilizuos įtemptą politinę padėtį JAV ir palengvins valstybės biudžeto naštą, tačiau yra ir tamsioji pusė. Jei amerikiečiai pasitrauks jau kitais metais, Irake neabejotinai kils visuotinis pilietinis karas. Šalis nugrims į chaosą, o tai detsabilizuos padėtį visame regione. Tuo žinoma pasinaudos ir teroristinės grupuotės. Dė to būtinai pašoks naftos kainos, o tada finansinę naštą pajus ne tik JAV, bet ir visas pasaulis.