Parlamentarai linkę skųsti KT prezidento dekretą, vetuojantį Liustracijos įstatymą

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo pritarė liberaldemokratų iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) prašant išaiškinti, ar prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo jis vetavo vadinamąjį Liustracijos įstatymą, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Už tokį nutarimo projektą balsavo 30 Seimo narių, 14 susilaikė 14 ir 2 balsavo prieš.

„Mes manome, kad prezidento motyvai grąžinti negali būti vadinami motyvuotu grąžinimu ir šitas jo dekretas gali pažeisti Konstituciją. Prezidento pateiktas motyvas dėl tariamo Seimo Statuto pažeidimo priimant įstatymą, yra tik nieko nepatvirtinta prielaida – taip atrodo prezidento patarėjams“, – posėdyje aiškino liberaldemokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Tuo metu prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė teigė, jog „prezidentas yra tikras, kad jo dekretas neprieštarauja Konstitucijai“.

„KT gali įstatymą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai jau vien dėl to, kad buvo pažeista jo priėmimo tvarka. Prezidentas kreiptis į KT dėl Seimo priimtų įstatymų negali, vadinasi, vienintelė forma, kuria jisai gali reaguoti yra veto. Ir būtent veto jis gali reaguoti dėl visų tų pagrindų, dėl kurių įstatymas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai“, – dėstė patarėja.

Tačiau, jos teigimu, prezidentas „pozityviai žiūri“, jei parlamentarai kreipsis į KT, nes esą taip bus išsklaidomos abejonės ir visi parlamentarai bus įtikinti šalies vadovo dekreto konstitucingumu.

Prezidentas V.Adamkus lapkričio 8 dieną nepasirašė Seimo priimto naujo vadinamojo Liustracijos įstatymo, nes, jo vertinimu, įstatymo priėmimo procedūra ir turinys pažeidžia Konstituciją.

Šalies vadovas tuomet išsakė poziciją, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta Seimo Statuto – nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo. Tokiu būdu esą buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.

Valstybės vadovas taip pat skeptiškai įvertino ir įstatymo turinį, tačiau šis „turinys“ niekaip nebuvo aptartas prezidento dekrete – V.Adamkaus priekaištai dėl paties teisės akto nuostatų buvo pateikti tik pranešime žiniasklaidai.

Parlamentarai balsuodami nesugebėjo įveikti prezidento veto, tačiau kartu nepritarė ir tam, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas būtų svarstomas iš naujo.

Vėliau susitikęs su konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi V.Adamkus priekaištų įstatymo turiniui nebeturėjo, todėl vadinamasis Liustracijos įstatymas neturėtų būti tobulinamas, o tiesiog dėl jo gali būti iš naujo balsuojama.

Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.

Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.

Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėjo būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų buvęs paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui „jautrias“ pareigas.

Įstatymas skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.

Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.

Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.

Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.

Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo – iš 5 buvusių narių tedirbo tik 3, trečaidienį pasitraukė dar vienas.

Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.

Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti ketinama pavesti Seimui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.