Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas mano, kad ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas drauge su finansų ministru Rimantu Šadžiumi nesupranta arba nenori suprasti atsirandančios ekonominės finansinės grėsmės dėl vis augančios infliacijos. Todėl, anot parlamentaro, jau yra pats laikas pereiti nuo tuščių kalbų apie antiinfliacinių priemonių nebuvimą prie konkrečių finansinių priemonių taikymo.
Parlamentaras siūlo Vyriausybei toliau nebeužsiimti tik pagyromis apie besitęsiantį ekonomikos augimą, laikant tai savo nuopelnu, o infliacijai pakilus iki dviženklio skaičiaus bei toliau sparčiai augant einamosios sąskaitos deficitui prisiimti politinę atsakomybę už nesavalaikį ekonomikos perkaitimo ir antiinfliacinių priemonių panaudojimą Lietuvoje.
Prof. K. Glaveckas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pastebėjo, kad daugeliui ekonomistų ir finansinių ekspertų prabilus, kad Baltijos šalyse ekonomikos perkaitimas tęsiasi, Latvijos ir Estijos Vyriausybės jau senokai ėmėsi priemonių ekonomikos perkaitimui mažinti, o Lietuvos Vyriausybė išlaiko stebėtiną ramybę duodama ir toliau įsibėgėti infliacijai ir mokėjimo balanso deficito didėjimui.
„Socialine-ekonomine prasme dviženklė infliacija gali sukelti labai panašų efektą kaip ir 1995 m. bankų krizė. Skirtumas tas, kad dabar nukentės ne tik indėlininkai, bet ir visi kiti Lietuvos žmonės, nes algos nekyla taip sparčiai kaip visų produktų ir paslaugų kainos. Dalis gyventojų yra savotiškai baudžiami kainų didėjimu, kuris nėra numatytas Baudžiamajame kodekse”, – teigia K. Glaveckas.
Kritikuodamas Vyriausybės veiksmus suvaldant infliaciją, K. Glaveckas mano, kad buvo pavėluotai priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas bei nuolat blaškomasi mokesčių politikoje, nesiimama rimtų priemonių valstybės išlaidų mažinimui.
„Sprendžiant iš dabar pateikto 2008 m. valstybės biudžeto projekto – priešingai, valstybės išlaidos yra smarkiai didinamos ir Vyriausybė praleido galimybę formuoti nedeficitinį kitų metų biudžetą, valstybės valdymo ir administravimo efektyvumas iš esmės nepadidėjo, o korupcija nesumažėjo. Vyriausybė net nebandė sąlygoti darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo priklausomybės, turėdama tam pakankamai fiskalinių bei finansinių įrankių. Šių metų pavasarį buvo staigiai įvesti į rinką dideli pinigų srautai grąžinant gyventojams indėlius, kurie daugiausiai padidino vartojimą”,- sakė K. Glaveckas.