Šiandien vaikų literatūros ekspertų komisija viešai paskelbė penkias geriausias praėjusių metų vaikiškas knygas, iš kurių labiausiai patikusią galės išrinkti ir patys mažiausi literatūros mylėtojai. Už patinkančią knygutę vaikai galės balsuoti piešdami jai iliustracijas. Visi vaikų atsiųsti piešiniai bus surišti į vieną rinkinį ir kartu su jų išrinkta „Metų knyga” bus eksponuojami Vilniaus knygų mugėje kitų metų pavasarį.
„Į vaikų kultūros reiškinius esame įpratę žiūrėti kaip į kažką atskira ir dažnai nepagrįstai siejame juos su didaktika, tad šie „Metų knygos” vaikams rinkimai yra tik dar viena maža, bet svarbi pergalė naikinant tokią kultūrinės atskirties situaciją”, – sakė vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba. Jo teigimu, vaikų literatūra yra visavertė ir lygiavertė skaitymo kultūros dalis, juo labiau, kad retas dabartinis suaugęs yra užaugęs be vaikiškų knygučių.
Kompetentinga vaikų literatūros komisija, peržiūrėjusi keliasdešimt per metus išleistų vaikiškų knygučių sąrašą, tik po ilgų ir sudėtingų diskusijų išrinko, jų manymu, geriausiųjų penketuką. Į vaikų „Metų knygos 2007” vardą šįmet pretenduoja intriguojanti klaipėdiečių rašytojo R. Černiausko „Slieko pasaka”, paauglių literatūros klasiko A. Zurbos nutrūktgalviškoji „Raganaitė Džilda” ir stebuklingoji R. Šerelytės knyga „Krakatukų pievelė”. Didelį mažųjų dėmesį turėtų patraukti ir mokomoji S. Poškaus knygelė „Su varna Barbora” bei itin vaikų pamėgto autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus, šįmet nominuoto H. Ch. Anderseno premijai, naujausias darbas „Dingęs paveikslas”.
„Labai džiugu, kad vaikai noriai dalyvauja nuosavuose metų knygos rinkimuose, kad šiais rinkimais domisi ir mokytojai, ir mokyklų bibliotekos”, – teigė K. Urba. Anot jo, pernai vykusių rinkimų metu vertinimo komisiją tiesiog užplūdo mažųjų laiškai, didelė dalis vaikų vėliau važiavo į Vilniaus knygų mugę, kurioje galėjo susipažinti su mėgiamais autoriais. „Būtina pabrėžti ir tai, tokie rinkimai padeda ir tėvams atsirinkti vertingesnes knygeles iš gana gausios ir agresyvios mėgėjiškos literatūros, kičo”, – sakė K. Urba.
Mėgstamiausios iš penkių knygučių iliustracijas vaikai galės atsiųsti į Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką iki kitų metų vasario 10 dienos. Visus gautus piešinius organizatoriai planuoja susegti į atskirą rinkinį ir eksponuoti Vilniaus knygų mugės metu. Taip pat burtų keliu bus išrinkti 5 rinkimuose dalyvavę jaunieji skaitytojai ir 5 mokytojai, bibliotekininkai, būrelių vadovai ar kiti asmenys, organizavę vaikų grupių dalyvavimą akcijoje. Jiems bus įteikti kvietimai į mugę ir dovanos – knygynų čekiai. Vienai šiais metais išrinktai vaikų darželio grupei, mokyklos klasei ar bibliotekos suburtai skaitytojų grupei bus padovanotas 1000 Lt. vertės čekis kelionei po Lietuvą.
Vaikų „Metų knygos 2007” rinkimus jau antrus metus iš eilės rengia LNT, Kultūros ministerija ir M. Mažvydo biblioteka. Savo piešinius vaikai gali siųsti adresu: „Metų knygos rinkimams”, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT – 01504 Vilnius. Kitoje piešinio pusėje reikia nurodyti vardą pavardę, vieno iš tėvelių, mokytojos arba bibliotekininkės vardą, pavardę ir telefono numerį.
Ei, vaikai, skaitykite, pieškite ir balsuokite už jums labiausiai patinkančią knygą!
1. R. Černiauskas „Slieko pasaka”, „Versus aureus”, 2007.
Ši knygutė skelbia sensacingą žinią: mokykla atsibosta ne tik mokiniams! Nieko, regis, jau nestebina, kai vaikai pareiškia nebenorį mokytis, tačiau ką daryti, kai savo darbo nebenori dirbti mokytojai? „Slieko pasakoje” jie vieną dieną tiesiog ima ir nebemoko, maža to – sugalvoja paklaidinti mokinius labirinte. Nuotaikinga pasaka pasakoja apie tai, kas atsitinka, kai mokykloje nebegali mokytis nei vaikai, nei sliekai. Autorius kviečia pabandyti įsijausti į slieko Zigmučio kailį ir patirti kvapą gniaužiančių nuotykių.
2. K. Kasparavičius ” Dingęs paveikslas”, „Nieko rimto”, 2007.
Tai – vientisa istorija, pasakojanti apie paveikslą, kuris vieno pobūvio metu netikėtai dingsta iš rėmų. Šios knygelės personažai yra gerai visiems pažįstami naminiai gyvūnai, tačiau neaprėpiamos autoriaus fantazijos dėka jie tampa naiviais ir kartais komiškais žmonių tipažais. Patiems mažiausiems „Dingęs paveikslas” bus pasaka su nuostabiomis iliustracijomis, ūgtelėjusiems ir jau slapukauti pradėjusiems mažiesiems – nepamirštamas detektyvas, na o tėveliams – smagi pramoga, priversianti nusišypsoti ir atsipalaiduoti.
3. S. Poškus „Su varna Barbora”, Sauliaus Juodžiaus leidykla-spaustuvė, 2007.
Veiksmo, vykstančio šioje knygoje, vieta – pamario apylinkės ir Kuršių marios. Ši knyga – tai trumpų pasakaičių, skirtų jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, ciklas, kuris sužavi savo originaliais žaidybiniais elementais. Į mokyklinį sąsiuvinį langučiais surašytos pasakaitės netradiciniu būdu moko mažuosius pažinti skaičius, o mokytoja – pajūrio gyventoja varna Barbora – tampa žaidimo „Kelionė namo”, paslėpto knygelės viršeliuose, dalyvė.
4. Renata Šerelytė „Krakatukų pievelė”, „Alma littera”, 2007.
Krakatukai – tai stebuklingas uogas nokinantys krūmai, o jų apsupta pievelė – ramiausia pasaulyje vieta, kur negali nieko blogo nutikti net ir mažam žmogeliui iš tešlos. Ragana čia gyvena kurmiarausyje ir išlenda tik tada, kai reikia, o baisus vandenis viksvų prižėlusiomis ausimis – nekenksmingas kaip avinėlis. Bet vieną dieną į šį mažytį rojaus kampelį užklysta nesutramdoma nuotykių ieškotoja – didžiaausė senė. Jos fantazija tokia galinga, o pasakojimai tokie panašūs į tiesą, kad net išgalvotos būtybės atgyja ir ima aktyviai dalyvauti pievelės gyvenime.
5. Algimantas Zurba, „Raganaitė Džilda”, LRS leidykla, 2007.
Ši knygutė – tai apysaka-pasaka, kuri visų pirma turėtų patikti nuotykių knygas mėgstantiems vaikams. Penkiametis Titas Vilniaus pakraščio miškelyje susipažįsta su mergaite Džilda, kuri, pasirodo, yra ne kas kitas, o raganaitė. Įdomu tai, kad savo pokštus raganaitė kuria ne viduramžiuose, o šiomis dienomis, taigi knygutėje pasaka ir reali tikrovė persipina, kas padovanoja daug skanaus juoko.