Žvalgyba ir kontržvalgyba užsiimančio Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovai dar sykį sieks politikams įrodyti, kad šioje tarnyboje dirbantys civiliai yra skriaudžiami.
Parlamentą jau pasiekė įstatymo pataisos, sukėlusios politikų reakciją.
Siūloma Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus departamento civiliams statutiniams valstybės tarnautojams numatyti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, taip pat – apdrausti valstybės lėšomis.
Ankstesni tokie pasiūlymai Seime jau buvo atmesti.
Gina savo darbuotojus
„Teiksiu ir antrą, ir trečią kartą. Aš ginu savo darbuotojus, nes noriu, kad departamentas dirbtų efektyviai”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo departamento vadovas Gintaras Bagdonas.
Pulkininkas leitenantas pripažino, kad ne pirmą kartą siūlomos įstatymo pataisos į Seimą keliauja be jokių naujų argumentų.
G.Bagdonas net nebandė slėpti, kad jam nesvarbu politikų priekaištai, esą taip rodoma nepagarba parlamentui.
„Jų teisė piktintis”, – kalbėjo įtakingo socialdemokratų veikėjo, krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo ir Vyriausybės paramą užsitikrinęs karinės žvalgybos vadas.
Dairosi į kitas tarnybas
Šiame departamente dirba ne vien kariškiai. G.Bagdono tvirtinimu, daugumą darbuotojų sudaro civiliai statutiniai tarnautojai.
Nors jie esą dirba tokį pat darbą kaip ir kitų šalies operatyvinių tarnybų pareigūnai, bet socialines garantijas turi mažesnes. Todėl nemažai darbuotojų renkasi darbą Valstybės saugumo departamente ir kitur.
„Mano pareiga yra pasirūpinti, kad ši diskriminacija būtų panaikinta. Kitaip aš neturėsiu su kuo dirbti”, – kovoti su politikais nusiteikęs G.Bagdonas.
Nesutinka su politikų nuomone
Pareigūnas aiškino, jog kitų ES ir NATO šalių karinėse žvalgybose dirba ir kariškiai, ir civiliai.
G.Bagdonas nesutinka su kai kurių parlamentarų nuomone, esą norėdami karių bei pareigūnų valstybinių pensijų šio departamento darbuotojai turėtų tapti kariškiais ir problemos neliktų.
Karininkas įsitikinęs, kad tokia sistema ydinga, ji esą egzistuoja tik tokiose šalyse kaip Rusija, Korėja ar Kinija.
„Manau, kad žvalgas ar analitikas turi būti lankstesnio mąstymo. Karinis išsilavinimas kai kuriems darbams visiškai nebūtinas. Be to, Lietuvai ruošti karius žvalgybininkus yra ekonomiškai neefektyvu”, – dėstė G.Bagdonas.
Skiriasi nuo kitų tarnautojų
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu” G.Bagdonas nesąmone pavadino teiginius, kad departamente dirbantys civiliai politikų valia tapo statutiniais valstybės tarnautojais. Pasak jo, tokia valstybės tarnautojų kategorija kažkada atsirado tam, kad jie negalėtų pretenduoti į valstybines pensijas.
„Bet jie nėra ir paprasti valstybės tarnautojai, kokie dirba, tarkim, Žemės ūkio ministerijoje. Jų atsakomybė didelė, o teisės labai suvaržytos”, – tikino departamento vadovas.
Karininkas paminėjo, kad statutiniai valstybės tarnautojai, pavyzdžiui, negali dalyvauti politikoje, nereglamentuotas jų darbo laikas. Be to, jie turi saugoti valstybės paslaptis.
Tačiau G.Bagdonas nesiginčijo, kad tarp departamente dirbančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariškių irgi negalima dėti lygybės ženklo. Pastariesiems yra taikomi dar didesni apribojimai bei reikalavimai.
Užmojai nieko neparemti
Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas teigė, jog saujelė asmenų nepagrįstai siekia išskirtinių privilegijų.
Pasak politiko, Antrajame departamente dirbantys statutiniai valstybės tarnautojai, nebūdami nei pareigūnai, nei kariai, kažkodėl siekia tiktai pastariesiems priklausančių socialinių garantijų.
A.Sadeckas svarstė, kad tokiu atveju pareigūnų statusas turėtų būti suteiktas ir kitose tarnybose dirbantiems valstybės tarnautojams: „Juk turbūt ir policijoje visi norėtų gauti pareigūnams skiriamų valstybinių pensijų, nesvarbu, kad dėl sveikatos jie negali eiti į gatvę, o sėdi prie kompiuterio?”
Anot politiko, pats departamentas siekė, kad atsirastų nauja statutinių valstybės tarnautojų kategorija. Seimas tokiam naujadarui esą pritarė sukandęs dantis.
„Bet jiems vis negana. Apsisuka ir vėl eina”, – piktinosi komiteto vadovas.
Sistema – sureikšminama?
A.Sadeckas departamento siekiuose įžvelgia ir militarizmo apraiškų. Jis teigė, jog net būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas negali pritarti, kad krašto apsaugos sistema taptų valstybės pagrindu: „Aš nemanau, kad demokratinėje teisinėje valstybėje gynybos sistema turėtų dominuoti.
Abejoju, ar ji turi būti taip aukštai iškeliama, jai suteikiamas ypatingas statusas”.
Šis politikas mano, kad karinė žvalgyba daug įtakos turi ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybei, kuri palaimino departamento pasiūlytą projektą: „Dabar ne ministras daro įtaką sistemai, bet sistema ministrui”.
Apie tai, kad tokiais veiksmais gali būti išbalansuota nacionalinio saugumo sistema, Seimo komiteto vadovas yra įspėjęs ir krašto apsaugos ministrą G.Kirkilą.
„Demokratinėje teisinėje valstybėje negalima daryti tokių išimčių nežinia kam ir kodėl”, – kategoriškai nusiteikęs A.Sadeckas.
Visada norisi daugiau
Žvalgybininkų užmojams nepritaria ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas.
Tačiau šis socialdemokratas į tai žvelgia su lengva ironija: „Valstybinės pareigūnų ir karių pensijos yra gerokai didesnės už socialinio draudimo pensijas.
Kur kas lengviau surasti norinčiųjų gauti daugiau nei norinčiųjų gauti mažiau.
Todėl prokurorai savo socialinėmis garantijomis siekia prilygti teisėjams, o Antrojo operatyvinių tarnybų departamento civiliai – kariškiams. Tai natūralus noras garantuoti sau sotesnę senatvę”.
A.Sysas nemano, kad departamente dirbantys statutiniai valstybės tarnautojai yra diskriminuojami.
„Jei žmogus yra civilis, jis turi gauti ir civilio pensiją. Jeigu nori didesnės, niekas netrukdo tapti kariškiu. Bet dabar civiliai nori tapti kažkokiu tarpiniu variantu – likti civiliai, bet gauti karių pensijas. Tai nelogiška, bet, žinoma, negali uždrausti norėti”, – skėsčiojo rankomis parlamentaras.
Politikas pridūrė, jog bandymai išskirti vieną valstybės tarnautojų kategoriją gali sukelti sąmyšį visuomenėje.
Tadas Ignatavičius